Boyan Slat – žmogus, išvalysiantis pasaulio vandenynus ir upes

Boyan Slat – 25 metų išradėjas ir verslininkas, kilęs iš Olandijos, turi tokių ambicijų, apie kurias retas kuris ir pagalvotų: jis ruošiasi išvalyti pasaulio vandenynus ir 1000 labiausiai užterštų upių nuo plastiko šiukšlių. Ir ne tik ruošiasi – jau šiuo metu Ramiajame vandenyne šiukšles renka jo įkurtos kompanijos laivai, o dviejose itin užterštose upėse darbuojasi plastiko surinkimo baržos. Ir visa tai – tik pradžia grandiozinio projekto, kurį užsuko šis jaunas idėjos įkvėptas žmogus.

Plastikas yra pigus, universalus ir naudingas išradimas, bet kartu jis sukelia ir milžiniškų problemų gamtai. Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. Šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Kiekvienais metais mažiausiai 8 milijonai tonų plastiko patenka į vandenynus, tai atitinka maždaug vieną sunkvežimį per minutę!

Paukštis apsuptas šiukšlių Havajų salose

Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvūnų ir dar apie milijoną vandens paukščių, o paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš įtekančių upių, likusias šiukšles palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų. Be to, plastiko tarša turi ir finansinių padarinių – šiukšlės apgadina laivus ir kelia žalą žvejų įrangai. Vien ši žala vertinama 1,27 mln. dolerių, o šiukšlių pašalinimo išlaidos yra gerokai didesnės.

Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Kalifornijos ir Havajų, plūduriuoja tūkstančiai tonų plastiko šiukšlių, milžiniška ~1,6 mln kvadratinių kilometrų dydžio šiukšlių sala, prilygstanti beveik trims Prancūzijoms arba 25 Lietuvoms. Išanalizavę šią sankaupą, mokslininkai teigia, kad ten turėtų būti ne mažiau kaip 80 tūkstančių tonų plastiko. Ši sankaupa praminta “Didžiuoju Ramiojo vandenyno šiukšlynu” (Great Pacific Garbage Patch) ir itin neramina mokslininkus ir tyrinėtojus, juo labiau, kad be šio, didžiausio, šiukšlyno pasaulio vandenyse suskaičiuojamos dar bent keturios panašios šiukšlių salos. „Didžiosios šiukšlių dėmės užterštumas plastiku yra kur kas didesnis, nei tikėtasi. Tyrimo rezultatai kelia nerimą ir patvirtina, kad būtina skubiai imtis veiksmų situacijai pataisyti“, – sako Vandenyno išvalymo fondo vyriausiasis tyrėjas, pagrindinis pastarojo tyrimo autorius Laurent Lebreton’as.


Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlynas

Tačiau ne viskas prarasta.
2011 metais, būdamas 16 metų ir nardydamas Viduržemio jūroje, Boyan Slat pamatė, kad vandenyje plastiko daugiau, nei žuvų. Jis labai nustebo ir ėmė tyrinėti užterštumo problemą, o tada dar labiau nustebo, kad niekas pasaulyje rimtai neužsiima šia problema. “Tada man kilo idėja: kodėl neišvalius vandenynų? Užuot tik kalbėjęs ir mokęs pagarbos aplinkai, nusprendžiau susikaupti ir sutelkti aktyvistus, kurie savo rankomis mėgintų atitaisyti gamtai pridirbtą žalą” – sakė p. Boyan. Jis ėmė dar labiau tuo domėtis ir gilintis. Mokykloje parašė apie tai darbą, o po metų tyrinėjimų, skaičiavimų ir eksperimentų gimė idėja sukurti vandenyne pasyvią plastiko surinkimo sistemą, į kurią vanduo pats atneštų šiukšles ir beliktų jas surinkti. Jį pakvietė skaityti apie tai pranešimą TEDx konferencijoje, tačiau jo pasisakymas tuo metu itin daug dėmesio nesulaukė.

Boyan Slat

Boyan įstojo į universitetą, pradėjo studijuoti Aviacijos ir kosmoso inžineriją, tuo pat metu toliau gilindamasis į jį užvaldžiusią idėją išvalyti vandenyną. Po pusmečio jis nusprendė išeiti iš universiteto ir panaudojęs savo santaupas – 300 Eurų, kaip startinį kapitalą, įsteigė ne pelno organizaciją The Ocean Cleanup. Ir tada vieną naktį, 2013 metų kovo mėnesį, atsitiko proveržis: keletas populiarių žinių portalų publikavo jo video pasisakymą TEDx konferencijoje. Žinia greitai pasklido tūkstančiams žmonių ir tiesiog per keletą dienų, pasinaudojus sutelktinio finansavimo (crowdfunding) platforma, buvo surinkta 90 tūkstančių JAV dolerių. Tai leido pasamdyti pirmus komandos žmones ir reikalai įgavo pagreitį.

Prieš sukuriant veikiančią, efektyvią valymo sistemą, pirmiausia reikėjo padaryti daugybę skaičiavimų ir tyrinėjimų. Buvo surinkta beveik šimto žmonių komanda, sudaryta iš savanorių mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų, chemikų, kurie dirbo metus laiko ir 2014 metų birželį išleido išsamią 528 puslapių tyrimų studiją-ataskaitą ir visuomenei pristatė vandenyno valymo projektą. Tai buvo dar vienas platus žingsnis link didžiojo tikslo. Remiantis šiuo išleistu tyrimu buvo užsukta sutelktinio finansavimo kampanija ir per šimtą dienų 38 tūkstančių privačių asmenų bei kompanijų dėka buvo surinkta virš 2 mln JAV dolerių. Žmonės aukojo net iš 160 šalių. ABN AMRO’s SEEDS platforma, per kurią buvo renkami pinigai, pareiškė, kad tai buvo “pati sėkmingiausia ne pelno siekiančios organizacijos kampanija per visą istoriją”. Bet ir tai buvo tik pradžia, vėliau per įvairias finansavimo platformas, kampanijas ir pavienius aukojimus buvo surinkta dar 30 mln JAV dolerių.

Surinkus pinigų ir įsigijus reikalingą įrangą, buvo pradėtos rengti ekspedicijos į Didįjį Ramiojo vandenyno šiukšlyną. Ekspedicijos buvo žvalgybinio pobūdžio, siekiant išsamiau ištirti sankaupoje esančias šiukšles. Šių misijų metu 18 skirtingų laivų net 652 kartus užmetė plastiko gaudymo tinklus. Po pirmų trijų ekspedicijų 2015 m. moksliniame žurnale Biogeosciences buvo paskelbti tarpiniai rezultatai. Vėliau sekė dar trys ekspedicijos ir 2016 m. spalį jų rezultatai ir išvados paskelbti žurnale Nature Scientific Reports.

Mega ekspedicijos metu renkamos šiukšlės tyrimams

2015 m. rugpjūtį prasidėjo Mega ekspedicija – didžiausia vandenynų tyrimų ekspedicija istorijoje. 30 laivų plaukiojo tarp Havajų ir Kalifornijos, žvalgydami ir tyrinėdami apie 3,5 mln kvadratinių kilometrų plotą ir surinko tiek informacijos apie vandenynų plastiką, kiek nebuvo surinkta per pastaruosius 40 metų. Ši žvalgybinė ekspedicija buvo būtina, norint visapusiškai išsiaiškinti ir pilnai suprasti šiukšlių problemos mastą bei tinkamai pasiruošti vandenyno valymui. Surinktos šiukšlės rankomis buvo kruopščiai išrūšiuotos ir tiriamos laboratorijoje. Po ilgų tyrimų, skaičiavimų ir gautų duomenų analizavimų buvo nustatytas plūduriuojančio sąvartyno tankis, šiukšlių dalelių cheminė sudėtis, jų kilmė ir amžius, taip pat – kad 99,9% visų šiukšlių sudaro plastikas, o sankaupos dydis yra maždaug trijų Prancūzijų dydžio, ir iš viso joje yra apie 80 tūkstančių tonų atliekų.


Mega ekspedicija

“Surinkę vandens mėginius mes atlikome kiekybinius laboratorinius eksperimentus, siekdami apibūdinti ir suprasti jūroje surinkto plūdraus plastiko fizikines savybes. Galų gale sukūrėme skaitinį modelį, papildantį mūsų aplinkoje surinktus duomenis. Tai leido gauti daugiau įžvalgų apie šiukšlių dėmės sudėtį ir dinamiką”, – sakė L. Lebreton’as. Bendri jungtiniai ekspedicijų rezultatai 2018 m. kovą buvo publikuoti Scientific Reports.

2016 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, norint dar labiau patikslinti visą šiukšlinimo mastą ir kuo tiksliau sukurti ‘šiukšlyno žemėlapį’, buvo pasitelkta aviacija ir rengiamos aero-ekspedicijos – teritorija žvalgoma iš oro. Orlaivis C-130 Hercules, karinis lėktuvas, pritaikytas tyrinėjimams ir pavadintas Ocean Force One su 20 žmonių komanda (tyrinėtojai, technikai, navigacijos ir kiti specialistai), skrido kiek galima žemiau ir lėčiau, vandenyno paviršius buvo skenuojamas ir tiriamas su įvairiausia aparatūra ir jutikliais, gebančiais atpažinti vandenyje plūduriuojančias medžiagas. Tai buvo bene pirmas kartas, kai Didysis šiukšlynas buvo taip kruopščiai tiriamas iš oro.


Aero ekspedicija


Ocean Force One ir ekspedicijos narių pristatymas

Prieš statant realų jūrinį šiukšlių surinkėją, daug bandymų buvo daroma su modeliais, simuliuojant vandenyno bangavimą, audras ir skirtingas oro sąlygas. 2018 metų pradžioje pagaminti ir išbandyti pirmieji prototipai, o liepos mėnesį išbandyta jau reali pasyvioji valymo sistema. Ji turėtų valyti daug efektyviau nei įprastai šiam darbui naudojami tinklai, be to, nekainuos dešimčių milijardų eurų. Valymo technologiją sudaro 600 m ilgio kietasienis didelio tankio polietileno vamzdis, kuris kaups ant vandens plūduriuojančias šiukšles ir kūgio formos “sijonas”, kuris, paniręs 3 m gilyn, sulaikys po vandeniu besikaupiančias atliekas. U formos vamzdis tarnaus tarsi dirbtinis krantas, į kurį vanduo natūraliai suneš šiukšles. Įtaisas ant vandens plūduriuos pats, nešamas vandens srovių ir naudodamas tik saulės energiją. Telemetrinė įranga leis stebėti jo būklę, veiklą ir plaukimo trajektoriją, o algoritmai reguliuos, kur jam plaukti. Šis metodas panaudoja natūralias vandenyno sroves ir vėjus, kurie pasyviai perduoda šiukšles į surinkimo platformą. Tuomet dideli plaukiojantys barjerai naudojami vandenynų šiukšlių surinkimui ir koncentravimui. Šis būdas  gerokai efektyvesnis už plastikų surinkimui statomus tinklus, nes jį naudojant, išsaugoma vandenynų gyvybė.

Tų pačių metų rugsėjo 8 d. į savo tikrąją kelionę iš San Francisko link Didžiojo šiukšlyno pajudėjo didžiulė plūduriuojanti užtvara – System 001, taip pradėjusi pirmąją kompanijos The Ocean Cleanup vandenyno valymo misiją. Per maždaug keturis mėnesius stebėjimų ir bandymų buvo įsitikinta, kad nors daugelis technologinių sprendimų pasiteisino, vis dėlto galutiniame rezultate sistema plastiką renka neefektyviai. Sistema nejuda pastoviu ir tinkamu greičiu, todėl plastikas nesurenkamas taip, kaip kompanija tikėjosi. O kol komanda ieškojo atsakymų ir sprendimų, šalia kitų problemų, dar išlūžo 18 metrų ilgio vamzdžio dalis. Tapo aišku, kad misiją teks nutraukti. Laivo įgula ir visa sistema 2019 m. sausio 17 d., po 116 dienų vandenyne, grįžo į Havajus, taip užbaigdama System 001 darbą, nors buvo planuota mažiausiai metus išbūti vandenyne. Komanda nuliūdusi, bet nepalūžusi. Ji pasiruošusi surasti ir pašalinti priežastis. Nesėkmės užgrūdina, jeigu turi tikėjimą ir teisingą požiūrį.


Nesėkminga System 001 pradžia

Inžinierių komanda dirbo, ieškodama sprendimų. Buvo padaryti patobulinimai, pakeisti ar pataisyti kai kurie technologiniai sprendimai, praktiškai iš naujo perrinkta visa sistema ir tų pačių metų birželio 18 dieną laivas vėl išplaukė į vandenyną, nauju pavadinimu System 001/B. Šį kartą viskas veikė puikiai ir spalio 2 d. kompanija oficialiai pranešė, jog jos sukurta sistema sėkmingai renka šiukšles, taip patvirtindama, jog koncepcija apie pasyvų plastiko rinkimą buvo teisinga.

Gruodžio pradžioje pirmieji konteineriai su surinktomis šiukšlėmis pasiekė krantą. Gruodžio 12 d. Kanadoje, Vankuverio uoste kompanijos The Ocean Cleanup įkūrėjas ir CEO Boyan Slat pranešė, kad šis pirmas etapas, pavadinimu MISSION ONE, sėkmingai baigtas ir dabar kompanijos planuose – System 002 kūrimas ir paleidimas, vandenyne surinkto plastiko perdirbimas ir iš jo gaminamų produktų kūrimas. Pirmą tokį produktą kompanija planuoja pristatyti šių metų rugsėjį. Kompanijos vadovas tikisi, kad per 5 metus jam pavyks išvalyti pusę Ramiojo vandenyno šiukšlių.


Boyan Slat spaudos konferencija Vankuveryje, pargabenus pirmą surinkto plastiko krovinį, 2019 m. gruodžio 12 d.

Boyan Slat teigia, kad neužtenka tik išvalyti vandenyną: “Vandenynai neišsivalys savaime. Jei neišspręsime šios problemos, plastikas paveiks mūsų ekosistemas, sveikatą ir ekonomiką. Žinoma, vien išvalyti vandenynų neužtenka – reikia nustoti juos teršti”. Tai yra jo kompanijos du esminiai dalykai – išvalyti jau užterštus vandenis ir sustabdyti tolimesnį teršimą. Kadangi apie 80% šiukšlių į vandenynus patenka iš upių, buvo pradėta vystyti upių valymo koncepcija, kuriant upių valytoją-baržą, kuri “užsuktų kraną” pagrindiniam vandenynų teršėjui.

2015 metų rugpjūtį Roterdame (Olandija), kur įsikūrusi ir kompaniijos būstinė, pradėti pirmieji valymo bandymai. Tų pačių metų lapkritį ten pat buvo pradėtas kurti valymo įrenginio prototipas, pavadintas Interceptor™. 2016 metais pradėtos rengti upių tyrinėjimo ekspedicijos, atkreipiant dėmesį į 1000 labiausiai užterštų pasaulio upių, kurių vanduo neša šiukšles į vandenynus. Vėl reikėjo rinkti duomenis, analizuoti, skaičiuoti ir daryti išvadas, dirbant su geriausiais savo reikalo žinovais ir specialistais. Pirmieji prelimenarūs tyrimų rezultatai buvo paskelbti Researchgate 2017 metų birželį. Tyrinėjimai vyko toliau Vietname, Tailande, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Meksikoje, Filipinuose, Jamaikoje, Dominikos Respublikoje, o jų rezultatai 2018 m. spalį buvo paskelbti Frontiers of Marine Science. Vėliau, 2019 m. sausį ypač išsamus tyrinėjimų projektas ir ekspedicija vyko Gvatemaloje, tiriant Motagua upę. Buvo ištirta daugybė upės vietų, aiškinamasi, kur šiukšlių pradinis šaltinis, kokios atliekos, kiek jų ir kaip keliauja upe, kur išsisklaido, kaip galiausiai patenka į vandenyną.

2019 m. vasarį pirmos kartos upių valytuvas Interceptor 001™ buvo paleistas Indonezijos sostinėje Džakartoje. Iš esmės tai yra katamarano tipo, 24 metrų ilgio barža, tarsi namas ant vandens, su iš šono pritvirtinta užtvara, prie kurios suplaukia šiukšlės ir patenka į laivą, kur patalpinamos į konteinerius. Pilnai pats apsirūpindamas saulės energija, veikiantis be jokio triukšmo ir neišmetantis dujų, šis valytojas gali darbuotis visiškai autonominiu režimu be sustojimo 24/7, surinkdamas iki 50 tonų šiukšlių per parą. Esant tinkamoms sąlygoms, optimizavus jo veikimą, surenkamą kiekį įmanoma net padvigubinti.


Interceptor 001 Indonezijoje, Džakartoje

Antroji, patobulinta, padidintos talpos valymo barža jau darbuojasi Malaizijoje, trečioji jau dirba (arba paruošimo darbai eina visai į pabaigą) Vietname. Ketvirta barža bus skirta Dominikos Respublikai. Sutartys pasirašytos ir eilėje prie baržų jau stovi Tailandas ir JAV.

Oficialiai Interceptor visuomenei buvo pristatytas Roterdame 2019 m. spalio 26 dieną. Pristatymo metu kompanijos vadovas Boyan Slat pasakojo, kad pasaulyje yra 100 tūkstančių taršių upių, nešančių savo šiukšles į vandenynus. Iš jų tik 1 proc, t.y. tūkstantis upių, suneša 80% visų teršalų ir šiukšlių. Tad kompanija išsikėlė grandiozinį tikslą – per artimiausius penkerius metus tokių baržų pagalba išvalyti 1000 labiausiai užterštų ir teršiančių upių, o tai reiškia ambicingus planus: reikės pastatyti 1000 tokių įrenginių. Bet atrodo, kad nei kompanijai, nei pačiam jos vadovui tai nebus problema.


Interceptor pristatymas Roterdamo uoste 2019 m. spalio 26 d.

Ir kaip gi be skeptikų? Būtų nenormalu, jei tokie ambicingi planai, o ir šalia jau vykstantys didžiuliai darbai nesusilauktų kritikų dėmesio. Kai kurie biologai ir okeanografai nusiteikę itin skeptiškai. Anot jų, organizacijos idėja – sveikintina, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinama. Baiminamasi, kad laikui bėgant įrenginį ims gadinti ant jo apsigyvensiantys gyviai. “Net jei sistema veiks, kaip suplanuota, tai bus tas pats, kaip valyti vonios kambario grindis neužsukus iš čiaupo srūvančio vandens”, – sako Kara Lavender Law, Jūrų edukacijos asociacijos (SEA) Tyrimų skyriaus profesorė. Klimatologas Erikas van Sebille skaičiuoja, kad, net surinkus visas iki vienos didžiojoje šiukšlių sankaupoje susitelkusias atliekas, per 50 metų į tą pačią teritoriją jų vėl tiek pat suneš srovės. Žinoma, jeigu toliau nieko nedarysime ir leisime upėms ir toliau teršti. Bet Slat’o pasiūlytas kompleksinis sprendimas (išvalyti ir vandenyną, ir upes), naikinant ir pasekmes, ir priežastis,  sugriauna šią teoriją. Dar kiti teigia, kad Slat’o darbas ir pastangos valyti vandenyną kaip tik įkvėps kitus dar labiau teršti, todėl nieko nesigaus, į ką Boyan’as atsako: “Tai pagal tokią logiką gal išvis nustokime valyti gatves miestuose, nes valymas kaip tik padrąsina kitus šiukšlinti? Aš manyčiau atvirkščiai – žmonės, matydami kaip sunkiai dirbama, valant vandenynus ir upes, patys užsinorės tvarkytis, nebešiukšlinti ir bus įkvėpti daryti kažką panašaus”.

Boyan Slat tiki savo idėja, savo misijos sėkme ir veiksmingumu. Jis aiškiai mato savo darbo prasmę ir naudą visuomenei ir pasauliui. Tai jį įkvepia ir palaiko. Jis surinko puikią, atsidavusią ir tikinčią savo sėkme komandą, kurioje šiandien yra virš 80 žmonių. Kompanijos būstinė įsikūrusi Roterdame. “Didelėms problemoms reikia didelių sprendimų” – vienas iš kompanijos šūkių, tarsi pagrindžiantis gigantiškus užmojus.

The Ocean Cleanup komanda. Centre gulintis meškiukas ištrauktas iš upės Malaizijoje ir įsūnytas komandos.

2014 metais tuomet dar dvidešimtmetis Boyan Slat už savo pastangas išvalyti vandenyną atsiėmė Jungtinių Tautų Champions of the Earth apdovanojimą. Tada jis pasakė sau dvi prognozes: kad kelias į priekį bus sunkus ir vingiuotas, ir kad jis nepasiduos. Praėjus penkeriems metams, jis pamatė, kad abi šios prognozės išsipildė. Nepaisant įvairiausių nesėkmių ir kritikos, Boyan’as  nesuabejojo savo projektu ir nenuleido rankų, nes jis absoliučiai tiki tuo, ką daro. “Aš tvirtai tikiu, kad veiksmai įkvepia veikti, todėl mes kuriame pavyzdžius, kaip galima išspręsti problemas, naudojantis geriausiomis galimybėmis, kurias žmonija šiandien gali pasiūlyti. Tai mūsų išradingumas, sugebėjimas sukurti dalykus iš nieko, gebėjimas bendradarbiauti ir efektyviai dirbti kartu – štai ko reikia pasauliui “, – sako jis. “Pernelyg dažnai žmonės būna negatyvūs. Užuot susipriešinę vienas su kitu dėl nuomonių skirtumo, mes turėtume verčiau pažadinti savyje gerąsias savybes ir tiesiog pabandyti išspręsti problemas”.

Boyan Slat’o atsidavimas tikslui kyla iš jo charakterio ir stipraus atsakomybės jausmo. “Aš manau, kad esu šiek tiek užsispyręs – jeigu ką pradedu, tai noriu pabaigti ir pamatyti galutinį rezultatą. 99% visų atvejų, kai kas nors nepavyksta, yra dėl to, kad žmonės tiesiog per anksti pasiduoda. Aš esu pakankamai atkaklus. Ir aš turiu svajonę – vieną dieną nardyti vandenyne ir neberasti ten jokio plastiko”.

Kompanijos The Ocean Cleanup tinklapis

Šaltiniai: theoceancleanup.com, forbes.com, unenvironment.org, dutchwatersector.com, technologijos.lt, geografija.lt, vz.lt.

Galerija (nuotraukos – The Ocean Cleanup)

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas