Didžioji kinų siena

Trys valandos kelio į šiaurės rytus nuo Pekino Dzinšanlinge galime rasti vieną iš Kinijos ir viso pasaulio didžiausių stebuklų. Tai didžiausias kada nors žmogaus sukurtas statinys, stipri senosios Kinijos civilizacijos tęstinumo ir rafinuotumo išraiška.

Tai ne tik pati ilgiausia siena pasaulyje, kurios pažiūrėti kiekvienais metais atvyksta per 10 milijonų turistų, tačiau ir mitais bei šiurpiais pasakojimais apipinta pasaulio istorijos dalis, kurią tvirtai galima vadinti stebuklu. Tiek Egipto piramidės, tiek ir didžioji kinų siena yra neišmatuojamų žmogaus galimybių rezultatas. Tai ypač įspūdinga turint omenyje, jog ši siena pastatyta prieš daug šimtmečių, kuomet neegzistavo galingos mašinos ir pažangūs technologiniai sprendimai.

Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti maždaug 220 metų pr.Kr. Tai pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi kūrinys. Siena yra įstabus karinės inžinerijos srities specialistų darbas. Ji susilieja su kraštovaizdžiu, vingiuoja slėniais ir kalnais kilometras po kilometro. Turėjo būti nepaprastai sunku ją statyti, taigi ši siena parodo ypatingą senosios Kinijos civilizacijos atstovų valią ir ryžtą. Sunku patikėti, jog paprasti žmonės sumanė, o paskui dar ir pastatė tokius plačius įtvirtinimus.

Didžioji kinų siena skinasi kelią per Kiniją nuo Gobio dykumos šiaurės vakaruose iki Bohajaus įlankos į šiaurės rytus nuo Pekino. Tai beveik 6800 kilometrų atstumas. Sakoma, jog šiai sienai pastatyti prireikė apie milijono vyrų. Kitur sutinkami kitokie skaičiai. Dauguma jų žuvo, ir kalbama, kad jų kūnai buvo sumaišyti su moliu plytoms gaminti, tačiau kitur tai paneigiama ir laikoma tik vienu iš mitų. Tos pačios plytos vis dar išlikusios kaip pradinės sienos dalis, todėl ši siena dar vadinama Ašarų siena. Tai ilgiausios kapinės pasaulyje. Žmonių pasiaukojimas buvo didis, tačiau ne ką mažesnis sieną sumaniusio imperatoriaus noras apsaugoti Kiniją ir jos gyventojus nuo didžiausių priešų: barbarų, mongolų ir klajoklių genčių. Didžioji siena ne tik puikiai saugojo žmones senovėje, ji net ir dabar pranoksta ją aplankančiųjų lūkesčius. Dėl įspūdingo savo dydžio, barbarams esantiems kitoje pusėje, ji turėjo atrodyti neįveikiama. Greitai besikeičiančioje Kinijoje vėl statomi įspūdingų dydžių pastatai, o Didžioji siena tarnauja kaip nuolatinis priminimas, kokiai aukai ši šalis gali būti pasiryžusi.

Didžioji kinų siena (kin. 長城, pinyin: Chángchéng, t. y. „Ilgoji siena“) – istoriniai gynybiniai įrenginiai palei istorines šiaurines Kinijos sienas, turėję saugoti Kinijos valstybes ir imperijas nuo klajoklių antpuolių iš Eurazijos stepės. Keletas sienų buvo pastatytos jau VII a. pr. m. e. Vėliau jos buvo apjungtos, padidintos bei sustiprintos ir dabar bendrai vadinamos Didžiąja siena. Garsiausia yra siena, kurią 220-206 m. pr. m. e. pastatė pirmasis Kinijos imperatorius Ši Huangdi. Iš šios sienos mažai kas išliko. Po to, Didžioji siena buvo vis perstatoma, plečiama ir tobulinama; didžioji dalis iki šiol išlikusių sienos fragmentų yra iš Mingų dinastijos laikų.

Pagal išsamius archeologinius tyrimus naudojant modernius tyrimų metodus paskaičiuota, kad Mingų siena buvo 8850 km ilgio. Iš šio ilgio 6 259 km buvo pati siena, 359 km – gynybiniai grioviai ir 2232 km gamtinės kliūtys – kalvos ir upės. Pagal kitą archeologinį tyrimą siena su visomis jos atšakomis buvo 21 196 km ilgio. Tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje.

Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).

Siena tęsėsi nuo Dandongo prie dabartinės Kinijos – Korėjos sienos rytuose iki Lobnoro ežero vakaruose sudarydama lanką, kuris daugmaž atitinka dabartinę pietinę Vidinės Mongolijos sieną.

Istorija

Jau prieš 2700 m. atskiros valstybėlės statė sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis imperatoriumi pasiskelbęs valdovas Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi), siekdamas vieningos imperijos, įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200 m.). Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir mongolai.

Valdant Ši Huangdi, buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. pr. m. e.). Apie 204 m. pr. m. e. darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Ši Huangdi pastatyta beveik 1900 km sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos.

Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai XIII a. užkariavo Kiniją.

Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokią mes ją šiandien žinome.

Dabar

Dabar restauruota tik pora kilometrų, ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykusios. Ilgą laiką yra paplitęs mitas, jog Kinų sieną galima pamatyti iš kosmoso plika akimi. Taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) Jang Livei (Yang Liwei), 2003 m. spalio mėnesį sugrįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus, bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos“.

Kinų siena yra gausiai lankoma turistų. Labiausiai paplitusi vieta – Badalingas, kuris yra maždaug 70 km už Pekino. Apžvalgai puikiai tinka ir kitos vietos – Mutianju (Mutianyu), Simatai, Dzinšanlingas (Jinshanling). Nuotraukose aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to, ji tokia plati, kad ja galima naudotis kaip gatve. Daugelyje Didžiosios kinų sienos vietų yra pastatyti paminklai su populiaria Kinijoje Mao Dzedungo fraze: kin. 不到长城非好汉, pinyin: Bú dào chángchéng fēi hǎo hàn, t. y. „Tas, kuris neužkopė į Didžiąją kinų sieną, nėra tikras kinas“.

1987 m. UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldo objektu. Tai neabejotinai yra vienas žymiausių žmogaus statybos pavyzdžių žmonijos istorijoje.

Ar žinojote, kad…

Jau Čin dinastijoje (221-200 m. pr. Kr.) statant Didžiąją kinų siena buvo naudojami lipnūs ryžių miltai, kurie pasitarnavo kaip plytų sulipdymo medžiaga.
Didžiąją kinų sieną privalėjo statyti prievarta įdarbinti valstiečiai, karo belaisviai, nuteistieji ir net kareiviai.
Statybų metu daug žmonių žuvo. Rašoma, kad kiekvienas pastatytas sienos metras pareikalavo vieno žmogaus gyvybės.
Didžiosios kinų sienos Gabeikou dalyje dar iki šiol sienoje galima pamatyti šovinių skyles, likusias nuo paskutinio mūšio.
Kultūrinės revoliucijos metu (1966-1976 m.) nemažai Didžiosios kinų sienos plytų buvo vagiama ir iš jų statoma namai, fermos.
Geriausiai išsaugota Didžiosios kinų sienos dalis yra šalia Pekino. Ši vieta buvo 2008 metų vasaros Olimpinių žaidynių dviračių rungties finišas.
Yra daug užuominų apie Didžiosios kinų sienos drakonus. Paplitusi legenda, kad pirmi sieną statantys darbuotojai sekė drakono takais, jog nuspręstų, nuo kur pradėti ją statyti.

Kaip bebūtų, didžioji kinų siena gali būti drąsiai vadinama pasaulio stebuklu. Bėgant šimtmečiams ji keitė savo formą, buvo griaunama ir atnaujinama, tačiau sugebėjo išlikti per visas negandas ir simbolizuoti Kinijos žmonių darbštumą bei pasiryžimą, bei apskritai žmogaus tikėjimą, valią, ryžtą, svajonę, tikslą ir neribotas galimybes.

 

 

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas