Pašaukimas. Pradžia

Tavo pašaukimas – būti laimingu. Tik suradęs savo pašaukimą, būsi laimingas, taip išpildydamas savo pašaukimą.

Tai šio tinklapio šūkis, moto ir tuo pačiu – labai svarbi mums gyvenimo tiesa. Ar tikrai tai tiesa, o gal tik viena iš nuomonių? Teisingumo dėlei sakykime, kad tai dar vienas bandymas surasti laimę, ją iškoduoti, suprasti jos priežastis. Savo gyvenime, savo aplinkoje, šeimoje, draugų rate, visuomenėje mes nuolatos susiduriame su laimės paieškomis. Visomis progomis linkime vieni kitiems laimės, nes patys norime būti laimingi, o jeigu jau tokie esame (arba manome, kad esame), tai norime, kad tai tęstųsi amžinai. Visi nori būti laimingi, nebent išskyrus kai kuriuos sunkius klinikinius atvejus, apie kuriuos geriau galėtų papasakoti gydytojai. Apie laimę dar pakalbėsime, o dabar eikime prie pašaukimo, tik pridurdami, kad būti laimingu – reiškia būti reikalingu.

Žodžio „pašaukimas“ kilmė

Žodis (angl. vocation) yra kilęs iš lotyniško žodžio vocātiō, reiškiančio “pašaukimas, pakvietimas”. Nors dabar dažnai naudojama ir ne religiniame kontekste, šio termino reikšmė kilusi krikščionybėje. Nuo XVI a. Vulgatoje (lotyniškame Biblijos vertime) „pašaukimas“ pirmiausiai buvo naudojamas kaip „Dievo pašaukimas asmeniui“ arba „žmonijos kvietimas išgelbėjimui“ prasmėmis, o dar konkrečiau – „pašaukimas kunigystei arba religiniam gyvenimui“, kas ir šiandien yra įprasta terminologija Katalikų bažnyčioje.

1908 m. amerikiečių profesorius, intelektualas, socialinis reformatorius Frank Parsons “pašaukimui” suteikė platesnę, nei religinę reikšmę: “asmeninių talentų ir sugebėjimų ugdymas ir naudojimas karjeros srityje”. Nuo to laiko šis terminas “atsikabino” nuo religinio konteksto ir tapo visuotinai naudojamas bendrinėje kasdieninėje kalboje.

Pašaukimo apibrėžimas

Lietuviškas žodynas žodį „pašaukimas“ apibrėžia taip:

pašaukim|as
1. -> pašaukti (veiksmas)
2. palinkimas į kokį nors darbą, profesiją: Artisto, poeto pašaukimas. Neturiu tam darbui pašaukimo.
3. prk. gyvenimo tikslas: Vaikų auklėjimas virto jo pašaukimu.

Macmillan žodynas:

  1. Darbas, kurį tu darai dėl to, kad manai, jog tai yra tavo gyvenimo tikslas, kuriam tu turi specialių įgūdžių ir talentų.
  2. Stiprus vidinis jausmas, kad tu turi daryti kažką konkretaus savo gyvenime, ypač, jeigu tiki, jog Dievas nori, kad tai darytum.

Dar kiti žodynai nusako taip:

  1. Pašaukimas – tai veikla, kurią žmogus tvirtai jaučia turįs daryti, nepaisant piniginės naudos ar kitokio poveikio, kas suteikia gyvenimui gilesnę prasmę ir reikšmingumą pačiam žmogui.
  2. Stiprus tinkamumo tam tikrai profesijai ar karjerai jausmas.
  3. Įgimtas asmens sugebėjimas tam tikrai profesijai.

Gražiai ir tiksliai apie pašaukimą pasakė vokiečių-šveicarų poetas ir novelistas Hermanas Hesė (Hermann Hesse): „Žmogus turi vienintelį tikrą pašaukimą – atrasti kelią į save. Jo gyvenimo tikslas – atskleisti iš aukščiau siųstą likimą ir jį iki galo bei tvirtai išgyventi savyje. Visa kita tėra tariama būtis, bandymas išsisukti, pataikavimas masių idealams, prisitaikymas ir savosios esaties baimė”.

O manau, tiksliausiai pašaukimą apibūdino Frederikas Buchneris (Frederick Buechner), amerikiečių rašytojas ir teologas: “Tavo pašaukimas yra ten, kur tavo gilus džiaugsmas sutinka pasaulio poreikį”. Peržiūrėjęs originalią sentenciją, patikslinčiau: “Tavo pašaukimas yra ten, kur susitinka tavo gilus džiaugsmas ir didžiulis pasaulio alkis”. Tai nusako pašaukimo esmę: tarnauti kitiems, tarnauti pasauliui, su savo turimomis dovanomis, talentais, sugebėjimais atsakyti į pasaulio poreikius.

Pašaukimas, iš tikrųjų, nėra apie tave, jis yra apie kitus, kurie aplink tave, apie pasaulį, kuriam reikia tavęs, kuriam tu esi reikalingas su savo sugebėjimais. Labai reikalingas.

Pašaukimo tipai

Dažniausiai sutinkame aptariant tris pagrindinius pašaukimo tipus: religine prasme, profesine ir bendražmogiška.

  1. Religine prasme pašaukimas kiekvienam krikščioniui yra mylėti Dievą ir sekti Kristumi, išliekant Jo mokiniu. Kitose religijose – sekti jos dvasinį mokytoją, būti uoliu jos išpažinėju.
  2. Profesine prasme pašaukimas yra profesija, pasirinkta pagal vidinius norus, vidinį impulsą ir turimus talentus (vocatio specialis).
  3. Bendražmogiška prasme pašaukimas yra būti geru, teisingu piliečiu, mylinčiu ir mąstančiu žmogumi, nedarančiu blogo visuomenei ir pasauliui (vocatio universalis).

Katalikų bažnyčia išskiria tris pašaukimo tipus, protestantizmas savo ruožtu išskiria dar kitus tipus, Martinas Liuteris ir Džonas Kalvinas įnešė savo dalį į pašaukimo terminologijos ir jo prasmės išaiškinimą, tačiau dabar į tai nesigilinsime ir neanalizuosime. Krikščionys gauna atsakymus į klausimus apie pašaukimą savo bažnyčiose, bendruomenėse, Biblijos studijose, seminarijose ir t.t. ir mano tikslas nėra mokyti krikščionis apie pašaukimą.

Man labiau rūpi pašaukimas profesine ir bendražmogiška prasme, nes jis labiausiai domina, o dažnai, ilgą laiką nerandant, ir neramina bet kurios tautybės, rasės, amžiaus, religijos žmones. Nors kalbant apie pašaukimą neišvengsime tikėjimo klausimo, jis nebus susietas su konkrečia religija ar konkrečiu dvasiniu mokytoju, bet su tikėjimu savimi, savo jėgomis, savo dovanomis, savo regėjimu ir svajone.

Girdėdami klausimą „koks mano pašaukimas?“, akivaizdžiai suvokiame, kad žmogus turi omeny ne (tik) savo profesiją ar karjerą, bet savo vietą gyvenime, savo kelią, gyvenimo prasmę. Būtent apie tai čia ir kalbėsime.

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas