Jei žmogaus prigimtis kartais nesuglumina tavęs, vadinasi, tu jos nesupranti. Ji būna labai įvairi, tačiau tai nereiškia, kad žmonių negalima suskirstyti į kelis pagrindinius tipus, jei tik per daug nesuksime sau galvos dėl visokių niuansų, mišinių bei supaprastinimų.
Turėtum vengti tik vienos kategorijos žmonių, nesvarbu, kokiam tipui jie priklausytų, – tuščių gražbyliautojų. Tau visai nereikia, kad tavo kapitonai, leitenantai ir kareiviai mokėtų gražbyliauti. Tave domina tik rezultatai: jie kalba patys už save.
Yra daug ir kitų pagrindinių tipų variantų – asmenybės kategorijų, – kurie tavęs nedomina, nebent jie mokėtų kai kuriuos specifinius darbus, kuriuos atlikus galima jų atsikratyti. Tai, pavyzdžiui, niurgzliai, karštakošiai, karingi akiplėšos, nepagydomi plepiai, pagyrūniški savanaudžiai. Esmė ta, kad neturėtum priimti į darbą tų, su kuriais bus sunku sutarti arba, taip sakant, kurių šukuosena tau nepatinka. Jiems gali iš karto pririšti prie uodegos tuščią konservų skardinę, ir tegu dingsta iš akių. Tai viena iš tavo, kaip vadovo, prerogatyvų.
Įsidėmėk:
1) visi samdo žmones tik tam, kad gautų pinigų iš to, ką tie pasamdyti žmonės moka dirbti; tik tam, ir niekam kitam;
2) visada atsiras ne mažiau kaip dešimt žmonių, sugebančių taip pat gerai atlikti tą darbą, taigi turi iš ko rinktis. Nėra jokio reikalo laikytis įsikibus kokio nors visažinio, kuris kaso tau nugarą ne taip, kaip norėtum. (Ši rinkos taisyklė galioja ir vedybiniame gyvenime bei širdies reikaluose.)
Tarp tavo darbuotojų bus aikštingų, visada blogai nusiteikusių, mėgstančių vilkinti, daug kalbančių, bet mažai darančių. Ką daryti su jais? Vyti lauk. Tikriausiai galų gale tai išeis į naudą jiems patiems, o tau palengvės iš karto.
Taigi iš esmės kiekvienoje firmoje, gerai apsidairius, galima rasti keturių tipų kareivių. Štai jie:
- Buki ir tingūs (tai yra be ambicijų)
- Galvoti ir tingūs
- Buki ir ambicingi
- Galvoti ir ambicingi.
Pirmojo tipo – buki ir tingūs – kareiviai paprastai nežino, skustis užpakalį ir krapštyti smakrą, ar atvirkščiai. Jie yra slunkiai, liurbiai, mėmės, apkiautėliai. Kartais tau gali atrodyti, kad net trys ketvirtadaliai tavo kareivių skutasi užpakalius, nors iš tikrųjų tokių kiekvienoje įmonėje retai kada būna daugiau kaip 50 procentų, o dažniausiai – apie 25-30 procentų.
Gavę paprastus ir aiškius nurodymus, liurbiai kasdienes užduotis atliks gan gerai. Jie paprastai pasitenkins ir simboliniu atlyginimo padidinimu (sudarančiu tik pusę ar net mažiau pragyvenimo išlaidų padidėjimo) ir bus vieni ištikimiausių tavo darbuotojų. Juos yra kur panaudoti; ačiū Dievui, nes kiekviena įmonė priversta įdarbinti nemažai tokių žmonių, nerasdama geresnių.
Priimk į darbą kuo daugiau antrojo tipo – galvotų ir tingių – žmonių. Jie neduos nė cento už galimybę stebėti, kaip skruzdėlytė sukraus kupetą šieno, bet jei reikės, sugebės surasti adatą toje kupetoje. Tai reiškia, kad juos reikia nuolat raginti, baksnoti – tada jie dirbs. Pasirūpink, kad tavo leitenantai juos ragintų. Kaip tik tokio tipo – galvoti ir tingūs – žmonės ir atliks didžiąją rutininio darbo dalį tavo įmonės aukštesniuose ešelonuose.
Daugelis vadovų mano, kad su galvotais, bet tingiais žmonėmis dirbti sunku, ir jie vengia tokius priimti į darbą ar laikyti. Tai klaida. Juos tik reikia skatinti, nuolat baksnoti smailia lazda. Gan keista, nors iš tikrųjų gal ir ne taip jau keista, kad dažnai tam žmonių tipui priklauso ir consigliere (vyresnysis patarėjas). Jam trūksta vidinių paskatų savo protui panaudoti siekiant asmeninės valdžios, tačiau jis labai sėkmingai naudoja jį eidamas patarėjo pareigas.
Trečiojo tipo – bukus ir ambicingus – žmones galėsi atpažinti iš to, kad jie visą laiką pataikaus tau. Tokio tipo žmonės mėgsta braškes su mėšlu, nors daugumai žmonių labiau patinka jas valgyti su grietinėle ir cukrumi. Iš dalies tokio tipo žmonės gali būti naudingi, nes jie uoliai dirba stengdamiesi įsiteikti tau. Todėl iš jų išeina puikūs pastumdėliai. Tačiau jų naudingumas pasibaigia, kai tik jų egoizmas paskatina juos laikyti save dideliais specialistais ir imtis užduočių, viršijančių jų pajėgumą daug dirbti ir protinius sugebėjimus.
Jie tokie nepatikimi, kad ne tik nesugebės gerai dirbti vadovaujami stiprių, gabių leitenantų, bet ir dėl savo perdėto (paprastai blogai paslėpto) pasipūtimo nebus mėgstami ir savo pavaldinių. Jie nori valdyti, kontroliuoti, bet tam neturi priemonių. Be to, nors jie visą laiką pataikauja tau, ilgalaikės ištikimybės, lojalumo iš jų nelauk. Tiesą sakant, nenuostabu, nes kiekvienas ambicingas asmuo iš esmės yra neištikimas – jis nori užimti virš jo stovinčio žmogaus vietą.
Tu tai žinai iš asmeninės patirties, nes ir pats esi toks. Deja, buki ir ambicingi žmonės stokoja proto tam, kad neleistų savo ambicijoms išlįsti anksčiau, nei ateis momentas, kai jie galės imtis reikiamų veiksmų per daug nesutrikdydami visos įmonės darbo. Todėl kai tik šitoks žmogus sukuria tokio pobūdžio problemą, imk ir atleisk jį iš darbo.
Dar reikėtų perspėti, kad bukas ir ambicingas kareivis (beje, lygiai kaip bukas ir tingus kareivis), nors iš prigimties kvailas, gali būti savotiškai gudrus, klastingas. Vokiečiai apie tokius sako, kad jie yra dummschlau – gudrūs kvailiai. Štai toks kareivis labai pavojingas, ir jį aptikus reikia likviduoti, nes kada nors jis vis tiek išduos tave. Gudrus kvailys paprastai išsiduos kokiu nors nereikšmingu poelgiu, jei tau pasiseks ir jei jis nebus pakankamai gudrus. O tada jau vadovaukis principu: „kas suklupo kartą, suklups ir antrą” ir imkis atitinkamų veiksmų.
Ketvirtas ir paskutinis tipas – galvoti ir ambicingi žmonės. Tokiam duok vis sunkesnes ir sunkesnes užduotis, o kai jis sėkmingai atliks jas, atsilygink ir paaukštink jį. Šio tipo žmonės būna labai įvairūs, – paniurę ir ramūs, labai jautrūs ir nerūpestingi, rimti ir malonūs, – bet jie sėkmingai atlieka visus pavedimus ir užtikrina tavo įmonės sėkmę.
Žinoma, dauguma vyrų ir moterų yra šių keturių tipų mišinys. Retai kada sutiksi gryną kurio nors tų keturių tipų atstovą. Idealiu atveju reikėtų darbuotojų, visiškai atsidavusių ir ištikimų tau, kurie būtų garbingi, tiesūs, atviri, drąsūs, kūrybingi, talentingi, energingi, ramūs; kurie visada pasiektų nustatytus tikslus ar net viršytų juos; kurie nesididžiuotų savimi ir savo darbais, nebūtų pavydūs, galvotų ne tiek apie save, kiek apie įmonės tikslus (kuriuos numatei tu); kurie nesiektų valdžios, bet ją gavę mokėtų ja naudotis.
Žinoma, tokių skautų tikrai nerasi, bet ieškok bent jau panašių. Ir tuos, kurie bus arčiausiai idealo, kelk aukštyn. Paaukštinimas jau savaime labai daug pasakys apie žmogų, nes valdžia žmogų veikia kaip vėžys: ji didina savo vertės pajautimą ir naikina kitas, anksčiau turėtas gerąsias savybes, kol kartais žmoguje nebelieka nieko, išskyrus savo vertės pajautimą, kol jį užvaldo grynas visa apimantis egoizmas.
Tie, kurie to išvengia, yra tikrai ypatingi, išskirtiniai žmonės. Kas jie? Atspėjai – tai tu!
Iš knygos “The Mafia Manager: A Guide to the Corporate Machiavelli”.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
