Sėkmės filosofija atrodo labai patraukliai. Įgyvendink svajones, siek karjeros, „užkalk“ pinigų, būk geriausias – moko populiarioji ideologija. Kas gi čia bloga?
Kažkas negerai prasideda tada, kai sėkmė viertybių hierarchijoje atsiduria aukščiausioje vietoje su teise paminti žemesnes vertybes. Tuomet dėl vadinamosios sėkmės leidžiame paminti savo ir kitų teises, toleruojame prievartą. Darome tai dažniausiai nesąmoningai, užvaldyti „aukštesnių tikslų“. Mes netgi nebepastebime, kad tam tikri žodžiai, tonas ar grasinimai yra psichologinė prievarta ir todėl naudojame šį ginklą prieš kitus arba patys nuolankiai tokią prievartą priimam.
Prievarta suklesti tada, kai sėkmės troškimas tampa pagrindiniu gyvenimo motyvu. Sėkmė turi padėti įrodyti, kad esame verti meilės ir pagarbos. Kol neįrodėme – esame niekas, nebent patyčių objektas. Lygiai kaip ir kiti, dar netapę „verslininkais“, „bosais“, „aukštais valdininkais“ ar tiesiog bedarbiai. Tokioje sampratoje vargiai rasime pagarbą ir meilę žmogui vien todėl, kad jis yra žmogus, be jokių kitų nuopelnų.
Psichiatras Dr. Dainius Pūras teigia (delfi.lt), kad „Mūsų visuomenėje dar daug nepakantumo kitokiems. Jei žmogus ir visuomenė nemyli savęs, tai pasireiškia priešiškumu kitiems, atpirkimo ožių paieška… Lietuvoje visiškai nežinoma, kas yra žmogaus orumas, ir dėl to kyla nemažai pažeidimų: teisės į privatų gyvenimą, teisės į teisingą teismą, teisės į saviraiškos laisvę, klesti diskriminacija.“ Vieno skaitytojo paprašytas įvertinti Lietuvos visuomenę iš psichiatro bei žmogaus teisių eksperto pozicijų bei parašyti jai diagnozę, D. Pūras tiesiai šviesiai nurodė: „Potrauminio streso sindromas ir menkavertiškumo kompleksas.“
Teiginius patvirtina tyrimai:
Vilniečiai darbe dažnai kenčia dėl psichologinio smurto (lrt.lt):
Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vilniečiai darbo vietose dažnai patiria psichologinį smurtą. Tyrimo metu nustatyta, kad 46 proc. apklaustų moterų ir 43 proc. vyrų darbe patiria vieną ar daugiau psichologinio smurto apraiškų, teigiama Higienos instituto pranešime.
Dažniausiai pasireiškianti psichologinio smurto forma yra žeminimas (33 proc. moterų ir 28 proc. vyrų).
73 proc. priekabiavimą patyrusių vyrų ir 38 proc. moterų teigė, kad dažniausiai darbe priekabiaujama dėl kitos nuomonės ir įsitikinimų. Taip pat nustatyta, kad seksualinį priekabiavimą darbe patiria tik moterys ir tai sudaro 28 proc. priekabiavimą patyrusių moterų. Tačiau vyrams dažniau grasinama (17 proc.) palyginti su moterimis (15 proc.).
„Dažniausiai moterims grasino ir priekabiavo klientai, pacientai, gyventojai ir kiti įstaigoje nedirbantys asmenys. O vyrai teigė, kad dažniausiai grasino ir priekabiavo vadovai“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė dr. B. Pajarskienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad teisingumo darbe nebuvimas, konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe ir netinkamas vadovavimo stilius didina psichologinio smurto darbo vietose riziką. Dėl šių priežasčių tikimybė patirti darbe psichologinį smurtą padidėja iki 4 kartų, o dėl didelio darbo krūvio – iki 3 kartų.
Prievarta suklesti tada, kai sėkmės troškimas tampa pagrindiniu gyvenimo motyvu.
„Apmaudu, kad Lietuvoje smurto darbo vietose valdymui iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio, nors teisės aktas „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai“ jau nuo 2005 metų įpareigojo darbdavius įvertinti smurto keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir imtis veiksmų šiai rizikai mažinti ir šalinti“.
Ne taip lengva netinkamą elgesį suvokti kaip smurtą. Smurto suvokimas kelia pavojų sėkmės filosofijai. Negi kažkas negerai? Nejaugi su manimi? Tačiau nesuvokiant smurto (savyje ir kituose) mes nesuvokiame realybės. Nesuvokiant realybės, negalime pasiekti sėkmės.
Taigi, nematyti smurto – kvaila, toleruoti jį – pragaištinga. Jei smurto (prievartos, patyčių, orumo žeminimo, ignoravimo ir t.t.) mažinimas taptų mūsų sėkmės filosofijos dalimi, tai būtų pati laimingiausia šios pasakos pabaiga.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
