Joelis Kotkinas: žengiam į cenzūros ir kontrolės amžių

Rytų bloko šalims laisvi Vakarai švietė kaip Pažadėtoji žemė, kurioje gyvenimas grindžiamas laisvės ir asmeninės atskomybės principu, viliojo kaip pažadas išsilaisvinti iš ideologinių pančių ir prievolių. Deja, dabar ir Vakaruose ne vieną apima negeras jausmas, kad tos laisvės lieka vis mažiau.

Liepos pradžioje 150 intelektualų bei garsių rašytojų žurnale „Harper“ paskelbė atvirą laišką, kuriame pasisakė prieš vis labiau įsigalinčią „nutildymo kultūrą“ (cancel culture), prieš kairiųjų pastangas riboti nuomonės laisvę.

Daugėja ir pavienių intelektualų, perspėjančių dėl universitetų bei medijų kairiojo vienpusiškumo, dėl bandymo perauklėti visuomenę ir suformuoti „naują žmogų“ pagal savąjį – kairės – kurpalių.

Vienas tokių drąsių balsų yra Chapmano universiteto Kalifornijoje profesorius Joelis Kotkinas, 67-erių mokslininkas, „New York Times“ pakrikštytas „Amerikos supergeografu“, be to, dar ir įtakingas „The Daily Beast“ bei „Forbes“ apžvalgininkas.

Visuomenės transformacijos procesus J. Kotkinas akylai stebi jau ne pirmi metai, o gegužės mėnesį pasirodė juos apibendrinanti mokslininko knyga „Neofeodalizmo atėjimas: įspėjimas pasaulinei viduriniajai klasei“ (The Coming of Neo-Feudalism: A Warning to the Global Middle Class).

Knyga sukėlė karštas diskusijas, – prie to veikiausiai prisidėjo ir koronaviruso pandemija, gerokai paspartinusi skaitmeninę visuomenės transformaciją ir dar labiau įtvirtinusi technologijos gigantų dominavimą, – kaip tik tai, ką analizuoja knygos autorius.

Gyvename epochoje, primenančioje viduramžius

J. Kotkinas rašo apie „aukštosiomis technologijomis“ grindžiamo feodalizmo versiją, įsitvirtinančią Jungtinėse Valstijose, Kinijoje, o ir Europoje bei Japonijoje, apie naujųjų oligarchų aljansą su naujaisiais „dvasininkais“ – kairiaisiais elitais, apie naujas dogmas, kuriomis nevalia abejoti, jei nenori rizikuoti susigadinti karjerą.

„Išties gyvename epochoje, kuri su savo oligarchija, savo kleru ir savo dogmomis primena viduramžius. Susiformavo lyg ir kokia aukštųjų technologijų aristokartija, kuri, susivienijusi su intelektualų klase, užsimojo įdiegti naują visuomenės viziją. Jos siekis – pakeisti labiau tradicines vertybes, formavusias viduriniąją klasę nuo pokario laikotarpio“, – interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigia J. Kotkinas.

„Penkioms firmoms (Google, Amazon, Facebook, Apple ir Microsoft – red.) priklauso didžioji dalis Jungtinių Valstijų nacionalinio turto! Saujelė aukštųjų technologijų vadovų ir jų finansų „prižiūrėtojai“ kontroliuoja (kiekvienas jų!) vidutiniškai po keliolika milijardų dolerių vertės turtą. Ir visi jie – maždaug keturiadešimtmečiai, o tai reiškia, kad mums teks su jais gyventi ir jų įtaką patirti visą likusį mūsų gyvenimą!“ – stebėjosi jis.

Radikali žalioji ideologija išeina į naudą tik didžiosioms firmoms

Tai juoba pavojinga, kadangi jie savo rankose vis labiau sutelkia ir informacijos kontrolę. Šį aspektą J. Kotkinas palietė straipsnyje „Amnezijos amžius“, dar prieš metus skelbtame internetiniame žurnale „Quilette“, – jame jis rašė apie Google algoritmų manipuliacijas, palankias tiek komerciniams grupės interesams, tiek ir ideologiniams jos prioritetams įtvirtinti.

Kaip pavyzdį mokslininkas minėjo socialinių tinklų bei internetinių paslaugų teikėjų „sistemingai vykdomą „platformos atėmimą“ (deplatforming) konservatyvioms bei kitoms grupėms, neatitinkančioms „technologinių oligarchų“ ir jų kompanjonų papročių kodekso.“

To „papročių kodekso“ dalis – „žalioji ideologija“. Dienraščiui „Die Welt“ J. Kotkinas teigė pasisakantis už aplinkosaugą, tačiau atkreipė dėmesį ir į socialinį aspektą, nurodydamas, jog „išties radikali žalioji ideologija Kalifornijoje yra naudinga pirmiausia didelėms firmoms, nes tik jos gali išgyventi drastiškų aplinkos apsaugos įstatymų sąlygomis, o mažos arba vidutinės įmonės arba žlunga, arba iškeliauja kur nors kitur.“

Tai, kad ignoruojamas socioekonominis „ekologinio perėjimo“ aspektas, kad visiškai apeinama darbininkų klasė, – šis klausimas dar sukels nemenką socialinę įtampą. Jau ir dabar dėl to kilo „geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje, – remdamasis savo kolegos, prancūzų sociogeografo Christophe‘o Guilluy‘io analize, priminė J. Kotkinas. Jam, kaip buvusiam tradiciniam socialdemokratui, nepriimtinas toks „progresyviųjų“ „tvarios raidos“ ideologų abejingumas darbininkijai.

Kairieji elitai – naujųjų dogmų saugotojai ir skleidėjai

„Klasių skirtumai auga vis greičiau, o intelektualų ir vadybininkų elitui sekasi labai gerai – tai tie garsieji darbuotojai, galintys dirbti iš namų, – o likusi vidurinioji klasė nuskurdinta“, – koronaviruso krizės išryškintas tendencijas analizuoja J. Kotkinas.

Radikalias utopines ideologijas turtingiems technologijų verslininkams skleisti padeda kairieji intelektualai. Jų aljansas, dabar įsitvirtinęs visose Vakarų šalyse, J. Kotkinui primena oligarchijos bei dvasininkijos sąjungą Prancūzijos revoliucijos išvakarėse.

Šių dienų kairiosios pakraipos intelektualus J. Kotkinas vadina „kleru“, pabrėždamas „kone religinį šios ortodoksijos pobūdį, kurį jie nori įtvirtinti, kaip kad kadaise tai darė Katalikų bažnyčia. XIII amžiuje niekas Paryžiaus universitete nebūtų išdrįsęs suabejoti Dievo egzistavimu. Šiais laikais niekas nedrįsta abejoti naujomis dogmomis, niekuo nerizikuodamas, ir aš žinau, apie ką kalbu“, – teigė J. Kotkinas dienraščiui „Die Welt“.

Mokslininkas jau ir anksčiau yra ypač aštriai kritikavęs sukairėjusius ir „vienbalsiais“ tapusius universitetus, kurie, pasak jo, liovėsi buvę „liberalaus švietimo švyturiais“. Nes šiandienos intelektualai „susiaurino klausimų kėlimo ratą – panašiai kaip andainykščiai viduramžių mokslininkai.“

Pasaulietiškas „kleras“ diegia visuomenei „progresyvias“ idėjas

J. Kotkinas apgailestauja, kad universitetuose prarastas sveikas balansas, juose įsigalėjus kairės nuostatos profesūrai. Jis cituoja mokslines studijas, atskleidžiančias, kad 51-oje aukščiausius reitingus užimančioje JAV aukštojoje mokykloje kairiųjų ir konservatyvių dėstytojų santykis svyruoja nuo 8 prie 1 iki – ekstremaliu atveju – 70 ar net 120 prie 1.

„Nors maždaug pusė britų rinkėjų politiškai linksta dešinėn, tarp aukštųjų mokyklų profesorių tokių tėra vos 12 proc. Tokia pat praraja žiojėja ir Kanadoje bei visoje Europoje. Aukštųjų mokyklų dėstytojams, kritikuojantiems multikultūrlizmą, masinę imigraciją ar pasisakantiems už „buržuazines vertybes“, iškyla grėsmė prarasti darbo vietą“, – rašo J. Kotkinas straipsnyje „Amnezijos amžius“. Suprantama, kad, esant tokiam „vienbalsiškumui“, sunku kalbėti apie laisvą mokslinę diskusiją.

Į kairę darniai lygiuojasi ir filmo bei muzikos pasaulio kūrėjai bei „nuomonės žurnalizmas“. Antai tik septyni procentai JAV žurnalistų apibūdina save kaip respublikonus, – nurodo J. Kotkinas. Šis švietimo sistemoje, medijose ir kultūrinėse institucijose įsitvirtinęs naujasis „kleras“ „buržuazines apsisprendimo, šeimos, bendruomenės ir tautos vertybes mėgina pakeisti „progresyviomis“ idėjomis apie globalizmą, ekologinį tvarumą, naujai apibrėžtus lyčių vaidmenis ir ekspertų autoritetą“. O siekiant šio tikslo, juos, savo ruožtu, remia naujųjų oligarchų vykdoma informacijos technologijų kontrolė.

Kaip viduramžiais: kitaminčiams gresia „ekskomunikacija“

„Šitas ideologinis rigorizmas suformavo „progresyviųjų“ aktyvistų kartą, kuri šiandien sudaro geriausiai išsilavinusią, balčiausią ir politiškai netolerantiškiausią amerikiečių bendruomenės dalį, – konstatuoja K. Kotkinas straipsnyje „Amnezijos amžius“. Tos „progresyviųjų“ netolerancijos apraiška – nepatinkančias kalbas tiesiog pavadinti „neapykantos kurstymu“, – taip elgtis su saviraiškos laisve pastaruoju metu linksta ir Kalifornijos demokratų partija, – pastebi J. Kotkinas.

„Galų gale priėmus visa apimančias ideologijas, tokias kaip „intersekcionalumas“, jungiantis visas įmanomas lyčių, rasės, kolonijinės ir klasės priespaudos formas, diferencijuota praeities diskusija tampa beveik neįmanoma. Kaip konstatavo rašytojas Jamesas Linsa, priimtina tapo tik „morališkai švari“ istorijos bei kultūros versija. „Jie ypač linkę demonizuoti eretikus ar piktžodžiautojus, ar kiekvieną, per daug nutolusį nuo šios dogmatiškos įsitikinimų struktūros ir jai pavojingą. Tokius žmones jie neretai ekskomunikuoja“, – cituoja savo straipsnyje rašytoją J. Kotkinas, aiškiai jam pritardamas.

„Nebeturime teisės kitai nuomonei – nesvarbu, kokia tema!“ – tarsi pratęsdamas šias mintis, sakė jis dienraščiui „Die Welt“. „Sistemingas mūsų praeities, o kartu ir viso to, kas mus sieja, griovimas yra pavojingas. Tai sugrąžins mums Kinijos kultūrinės revoliucijos laiko dvasią“, – baiminasi jis.

Technologija besiremianti tironija – neįveikiama

J. Kotkinas perspėja, jog šis oligarchijos, aukštųjų technologijų ir kairiųjų elitų aljansas gali atvesti į „tironiją“ ir primena Aldouso Huxley distopiniame romane „Puikus naujas pasaulis“ (1931) išsakytą mintį, jog technologijomis grindžiamos tironijos neįmanoma nugalėti: „Auganti technologijos svarba tik dar labiau didins oligarchijos ir dabartinių kultūros elitų galią. Ji didins to, ką galvojam, skaitom ir girdim, kontrolės laipsnį.“

Ir nors begalinis tinklaraščių skaičius sudaro demokratijos bei įvairovės įspūdį, tačiau galiausiai informacijos srautus vis labiau reguliuoja keletas Silicio slėnyje sėdinčių koncernų. „Be to, Google, Facebook ir Amazon perka dar likusias tradicines medijas, kurių jos kol kas nesunaikino. Jie kontroliuoja filmų gamybos studijas, YouTube…“ – tolesnes grėsmes dienraščiui „Die Welt“ vardijo J. Kotkinas.

21-ojo amžiaus oligarchai, pasak J. Kotkino, yra įsitikinę, kad visoms problemoms galima rasti technologinį sprendimą.

„Jie – puikūs technikai, didžiuliai transhumanizmo gerbėjai. Tačiau jų neišmanymo lygis istorinėje ar literatūrinėje plotmėje – begalinis. Ir tai juos daro dar pavojingesnius už Ancien Régime aristokratiją. Be to, simbolinės temos, tokios kaip gender, transseksualumas ir klimato pokyčiai, leidžia jiems išvengti tokių klausimų, kaip „socialinės klasės“, kurie galėtų kelti grėsmę jų galiai.“

Mokslininką ypač neramina tai, jog siekiama visuomenės fragmentacijos į vis mažesnes identiteto grupes, kas neišvengiamai silpnina visuomenės susitelkimą, taigi – ir galimą pasipriešinimą naujajai oligarchijai. J. Kotkinas ragina viduriniąją klasę nepasiduoti: „Pasipriešinti oligarchams – svarbiausias mūsų laikų imperatyvas.“


Šaltinis: Delfi
Nuotraukoje viršuje: Joelis Kotkinas

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas