Ikigai – priežastis keltis ryte. Laimingo gyvenimo koncepcija

“Japonai žodžiu ikigai įvardija sampratą “džiaugsmas būti visada užsiėmusiam” ir sieja jį su logoterapija*, bet apima gerokai daugiau. Be to, ši samprata iš dalies paaiškina išties neįprastą japonų ilgaamžiškumą, ypač Okinavos saloje, kur 25 iš 100 000 gyventojų sulaukia šimto metų. Šis skaičius gerokai didesnis už pasaulinį vidurkį. Išsiaiškinus, kodėl šios pietinės Japonijos salos gyventojai gyvena ilgiau nei kiti pasaulio žmonės, buvo padarytos išvados, kad, be mitybos įpročių, gyvenimo gryname ore, žaliosios arbatos ir paatogrąžių klimato, tai lemia ikigai.”**

Apie tokias ‘mėlynasias zonas’, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, kalba National Geographic rašytojas ir tyrėjas Dan Buettner savo paskaitoje “Kaip gyventi šimtą metų ir daugiau”. Jis ir yra laikomas ikigai koncepcijos atradėju. Tuo tarpu Marc Winn yra žymiosios ikigai diagramos, kurią rasite žemiau, kūrėjas.

Anot japonų, kiekvienas žmogus turi savąjį ikigai. Vieni jį jau atradę ir puikiai suvokia, o kitų jis vis dar tūno neatrastas. Ikigai slypi kiekvieno širdyje, tik reikia kantriai jo ieškoti. Anot Okinavos gyvenotojų, ikigai yra tai, kas verčia mus rytais šokti iš lovos, priežastis pabusti ryte. Vienas prancūzų filosofas jį pavadino raison d’être – “priežastis būti” arba “būties pagrindas”.

Šis japoniškas terminas iššifruojamas dviem žodžiais. Originalo kalba 生き甲斐 tiesioginis pažodinis vertimas būtų “gyvas skydas”, “gyvi šarvai”, tačiau šis žodis yra sudurtinis, susidedantis iš iki – gyvenimas, gyvas ir kai (žodis gai kildinamas iš žodžio kai, kuris ir tariamas gai) – reikšmė, rezultatas, vaisius, nauda, vertė, ir verčiamas kaip išsireiškimas “priežastis gyventi”, “gyvenimo prasmė”, “vertas gyvenimas”.

Ikigai vartojamas, norint nusakyti savo gyvenimo vertės šaltinį arba apibūdinti dalykus, kurie daro gyvenimą vertu. Taip pat šis žodis vartojamas, norint nusakyti psichines ar dvasines aplinkybes, kurių dėka žmogus jaučia ir mato, kad jo gyvenimas yra prasmingas ir vertingas. Ir tai nesusiję su asmens finansine būkle. Net jei žmogaus dabartinė situacija yra sudėtinga ir tamsi, jei jis turi aiškų tikslą ir tikėjimą, kad viskas bus gerai, jis gali sakyti, kad jaučia ikigai. Kobayashi Tsukasa (knygoje “Ikigai: the process of allowing the self’s possibilities to blossom”) sako: “Žmonės gali sakyti, kad jaučia tikrą ikigai tada, kai, pasiekę asmeninę brandą, patenkindami įvairius savo norus, mylėdami, būdami laimingi, bendraudami su kitais, suvokdami savo gyvenimo vertę, eina link pilnos savirealizacijos”.

Įvairūs moksliniai tyrimai pateikia išvadą, kad ikigai/gyvenimo prasmės (tikslo) jausmas mažina nerimą bei poreikį būti pripažintu kitų, priimtinu kitiems bei gauti pritarimą įvairiems savo darbams/veiksmams iš kitų.*** Daugelis tyrėjų prieina išvados, kad žmonės, suradę gyvenimo prasmę, turi mažiau rizikos susirgti širdies ligomis, yra žymiai labiau motyvuoti ir atsparesni stresams bei perdegimui.

Ikigai – tai filosofija, kuri padeda kasdien jausti džiaugsmą ir pasitenkinimą, išmoko džiaugtis kiekviena diena ir mėgautis smulkmenomis. Visi šie dalykai lemia neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą, suteikia gyvenimui prasmę ir skatina ilgaamžiškumą. Pasitelkęs ikigai, žmogus išmoksta suvaldyti savo mintis, nukreipti jas į mus supančio pasaulio grožį, išmoksta pajusti harmoniją ir suranda ramybę. Tik džiaugsmo kupina širdis lemia sėkmę tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime.” – Ken Mogi, Mažoji IKIGAI knyga.

Kiekvieno žmogaus ikigai yra asmeniškas jam ir būdingas būtent jo gyvenimui, vertybėms ir įsitikinimams. Jis atspindi vidinį individo „aš“ ir pasireiškia nuolatos, nepriklausomai nuo aplinkybių, sukurdamas tokią psichologinę būseną, kurioje individas jaučiasi lengvai, yra ramus ir pasitenkinęs. Veikla, turint/jaučiant ikigai, niekada nebūna priverstinė; ji dažnai būna spontaniška, natūrali, bet visada trokštama, suteikianti pasitenkinimą ir gyvenimo prasmės jausmą.

Apibendrinant, ikigai yra gyvenimo prasmės suradimas, gyvenimo vertės suvokimas, savo pašaukimo atradimas ir jo vykdymas, vidinis pasitenkinimas, džiaugmas, laimė ir pilnatvė. Ikigai – aistra gyvenimui ir aistra gyventi.

Kaip surasti savo ikigai?

Rašytoja, antropologė Erin Niimi Longhurst (knygoje “Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu”) rašo: “Žinojimas, kad sunkumai praeis, ir gebėjimas rasti tą elementą gyvenime, kuris padeda pajusti pasitenkinimą, yra ikigai. <…> Vis dėlto pasitenkinimas neateina lengvai. Norint jį pajusti, reikia gerokai pasikapstyti savo viduje, išgyventi daug nesėkmių, atsakyti į begalę klausimų ir atlaikyti abejones savimi. Svarbiausia būti atviram sau ir analizuoti save bei savo elgesį: kas daro žmogų laimingą? Kas jam svarbu? Atsakę į šiuos klausimus išsiaiškinsime, kas yra varomoji jėga.”

Iš vienos pusės, suprasti ikigai koncepciją nėra sunku. Ją sudaro keturios gyvenimo sferos, keturi elementai, kurie persidengdami tarpusavyje, atspindi vieną ar kitą žmogaus būseną ar siekius, o visų keturių susiliejimo taškas ir yra ikigai. Tai pamatysime žemiau diagramoje. Daugybė žmonių suranda savąjį ikigai savaime, net nežinodami nieko apie šį terminą, tiesiog gyvendami sąžiningą – savęs ir kitų žmonių atžvilgiu – gyvenimą, elgdamiesi pagal savo moralines nuostatas ir įsitikinimus, vedami savo širdies balso ir darydami tai, kas, jų manymu, yra teisinga. Kažkas pasakys, kad “teisinga” yra labai subjektyvus dalykas, kiekvienam galintis būti skirtingas, tačiau ne veltui prieš tai paminėjau “sąžiningą”. Jei sąžinė – mūsų vidinis moralės kompasas – nenutildyta, nesudeginta, žmogus elgsis teisingai savo ir kitų atžvilgiu, ir šitas “teisingai” bus teisingas. Tokie žmonės jau yra atradę savo ikigai, jie gyvena laimingą ir prasmingą gyvenimą. Parodžius šią diagramą, jie pasakys: “O, geras, aš viską turiu ir viską darau taip, kaip čia parodyta, nors nieko apie tai nežinojau”.

Iš kitos pusės, sužinoti, atrasti ir suprasti šias sferas kai kuriems gali būti nelengva, kartais itin sunku, o kai kada jos taip ir lieka neišsiaiškintos. Bet kuriuo atveju, tai visada užima daug laiko, dažnai – metus ir dešimtmečius, o kartais – net ir visą gyvenimą. Ir reikalauja atvirumo ir nuoširdumo pirmiausiai pačiam sau su savimi. Reikia suprasti ir pažinti save, savo jausmus, stipriąsias ir silpnąsias puses, talentus, sugebėjimus, svajones, baimes, norus ir giliausius troškimus, suvokti motyvus ir įvairaus elgesio priežastis, atsekti, kas įtakoja skirtingas emocijas, kas sukelia džiaugsmą, o kas liūdesį, pagaliau – suprasti ir pažinti pasaulį, jame vykstančius procesus, žmones, jų motyvus ir lūkesčius. Tai ilgas procesas, nuoseklus ir gilus darbas su pačiu savimi, padedant ir artimiems žmonėms, kuriais pasitiki.

Bet stengtis verta, nes to rezultatas bus ikigai – nedingstantis vidinis pasitenkinimas, džiaugsmo ir laimės pilnatvė, įprasmintas gyvenimas ir neabejotinai – daugybė laimingų žmonių, kurie gaus pagalbą ir džiaugsis tavo gyvenimo vaisiais. Suradęs savo ikigai, žmogus tarsi įgyja tikslų vidinį kompasą, kuris padeda orientuotis ir daryti teisingus sprendimus profesijos, šeimos ar kitais svarbiais gyvenimo klausimais.

Apie ikigai parašyta daugybė straipsnių ir knygų, tad kiekvienas susidomėjęs lengvai gali sužinoti daugiau, todėl čia apsiribokime tuo, kas jau pasakyta, ir pereikime prie schemos.

Keturi esminiai klausimai

Tam, kad surastume ir pasiektume savąjį ikigai, pirmiausia turime sau aiškiai atsakyti į keturis klausimus. Pažvelkite į šias diagramas. Kairėje viršuje matote originalią diagramą, sukurtą Andres Zuzunaga. Dešinėje – Marc Winn’o modifikuota ir papildyta, o žemiau – elijas.lt sukurta, dar papildyta diagrama. Ji susideda iš keturių skritulių, kurių susikirtimų ir persidengimų laukai nusako tam tikras mūsų gyvenimo sferas/elementus.

elijas.lt papildyta diagrama. Originalus dydis (3000×2457 px) čia.

Priklausomai nuo to, kokie mūsų atsakymai, mes galime pamatyti, ar jau turime savo ikigai ar dar kažko trūksta iki pilnatvės, ir kokioje stadijoje mes esame.

  1. Kas tau labiausiai patinka? Ką labiausiai mėgsti veikti? Tai pirmasis ikigai elementas – meilė.
  2. Kas, kokioje sferoje tau geriausiai sekasi? Ką sugebi geriausiai? Kur tu stipriausias? Antrasis elementas – įgūdžiai.
  3. Ką tu gali padaryti, kokią paslaugą ar produktą pasiūlyti, už ką tau mokėtų pinigus? Trečiasis elementas – pinigai.
  4. Ko reikia pasauliui? Kaip tu galėtum prie to prisidėti, pagelbėti? Ketvirtasis elementas – poreikiai.

Visi šie elementai, atskirai paėmus, yra svarbūs tiek asmeniškai kiekvienam, tiek ir bendruomenės, visuomenės, pasaulio atžvilgiu. Vieni jų gali būti labai akivaizdūs, aiškiai išreikšti mūsų gyvenime ir mes dėl jų nė trupučio neabejojame, kiti mums gali būti dar nesuprasti, neatrasti ar mes tiesiog esame silpni tais klausimais. Tačiau jeigu visi šie keturi elementai yra aiškūs, aktyvūs ir harmoningai susilieja tavo gyvenime, tu jau turi savo ikigai.

Susiliejus tau patinkantiems dalykams (meilei) su tais, kurie tau sekasi (įgūdžiai), tu patiri aistrą.
Susiliejus įgūdžiams su gaunamu atlygiu už tavo darbą, produktus ar paslaugas, tu randi profesiją.
Tavo sugebėjimai, už kuriuos gauni pinigus, atsakantys į pasaulio poreikius, rodo į tavo pašaukimą.
Pasaulio poreikių ir tavo meilės susiliejimas nusako tavo misiją.
O susiliejus visiems keturiems faktoriams, tu randi savo ikigai.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad jeigu vienas kuris elementas iškrenta iš viso konteksto, iškyla tam tikros problemos: arba trūksta pinigų, arba kankina vidinė tuštuma ar nereikalingumo jausmas, arba jautiesi neužtikrintas. Pavyzdžiui, meilės, įgūdžių ir pasaulio poreikių kombinacija gali suteikti tam tikrą vidinį pasitenkinimą, tačiau žmogus turės finansinių problemų ir tai nebus absoliuti pilnatvė. Vidinį džiaugsmą temdys pinigų stoka. Vadinasi, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip uždirbti, ir sutvarkyti šį klausimą.

Arba, pavyzdžiui, susitikus meilei, įgūdžiams ir pinigams, žmogus jaus pasitenkinimą, bus finansiškai apsirūpinęs, galbūt turės mylimą hobį, egzotines keliones, sėkmingą karjerą ir nuostabią šeimą, bet jausis nereikalingas, nes nekreipė dėmesio į pasaulio poreikius, nerado savo pašaukimo (ar neatsakė į jį) ir neįdeda savo indėlio į visuomenės ir pasaulio gerovę. Vadinasi, jam reikia peržiūrėti savo prioritetus, įsiklausyti į savo sąžinės ir vidinį balsą, paminti egoizmą ir pradėti kuriuo nors būdu prisidėti prie visuomenės gerbūvio kūrimo.

Ir dar svarbu suprasti, kad tai nėra sausa matematika ar graži geometrija. Tai nėra formulė. Tai yra gyvenimas, jausmai, pojūčiai, mintys, troškimai, svajonės, tikėjimas. Tai yra gyvas žmogus ir žmonės, kurių kiekvienas yra skirtingas ir gali būti absoliučiai priešingos nuomonės, nei tu. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingus planus, tikslus ir svajones, skirtingus pašaukimus ir misijas. Kai kurie dalykai gali būti labai panašūs, kai kas gali visiškai sutapti, o kai kas gali skirtis iš esmės ir tai tik parodys, koks pasaulis įdomus, o žmonės – įvairūs.

Pabaigai

Grįžtant prie esminės šio tinklapio idėjos – pašaukimas yra svarbiausia, verta pastebėti, kad net svarstant ikigai, kaip vieną priimtiniausių, logiškiausių ir realiausių laimingo gyvenimo koncepcijų, idėja apie pašaukimo svarbą išlieka svarbiausia. Nes absoliuti dauguma nusivylusių ir depresijos kankinamų žmonių pasakys (arba tyliai patys sau pripažins), kad jie nelaimingi todėl, kad jaučiasi nereikalingi. Tai patvirtins ir psichologai, psichoterapeutai, jau nekalbant apie logoterapeutus.

Užmetę akį į ikigai diagramą, aiškiai pastebime, kad persidengus trims faktoriams – meilei, įgūdžiams ir pinigams, žmogus iš dalies gali būti patenkintas savo gyvenimu, nes jis turi mėgiamą užsiėmimą, jo talentai ir įgūdžiai išlavinti, jam sekasi darbe ir karjeroje, ateina pakankamai pinigų ir jis gali būti pilnai finansiškai apsirūpinęs. Tačiau praleistas dar vienas itin svarbus ingredientas – poreikiai. Tai yra tai, ko reikia kitiems žmonėms, visuomenei, bendruomenei, pasauliui. O jis praleistas todėl, kad žmogus yra savanaudis, egoistas ir pirmiausia jis rūpinasi savo pačio poreikiais. Pasirūpinti savimi nėra blogai, net atvirkščiai – nesirūpinti savimi yra blogai, nes tada ne tik kad negali padėti kitiems, bet pats tampi našta ir paprasčiausiai parazituoji kitų žmonių sąskaita. Bet blogumas yra tada, kai viskas ir baigiasi tik ties rūpinimusi savimi, kai nepažvelgiama plačiau, toliau, globaliau, į kitus.

Būdamas socialiniu gyvūnu, anot Aristotelio, žmogus negali jaustis gerai, jei atsitraukia nuo bendruomenės, jei ignoruoja jos poreikius, jei neįneša savo dalies į jos vystymąsi, tobulėjimą, gerbūvį, nes tuomet ir pats negali iš jos nieko gauti. Ir štai, apsukę ratą, mes vėl grįžtame prie to pačio – pašaukimo, kuris atrandamas, atpažįstamas ir realizuojamas ne vienumoje, bet sąlytyje su pasauliu, tik galvojant apie kitą ir kitus, tik atsakant į pasaulio poreikį. Nemistifikuokime šio išsireiškimo “pasaulio poreikis”. Tai nebūtinai turi būti kažkas gigantiško. Tu nebūtinai turi išgelbėti pasaulį nuo ekologinės katastrofos ir tau nebūtinai reikia užkimšti ozono skylę. Dažniausiai tai būna nedideli dalykai, o bent jau tikrai viskas prasideda nuo mažų. Pradžioje pagalvok apie vieną žmogų, apie gyvūną, apie šalia augantį mišką ar tyvuliuojantį tvenkinį. Pažiūrėk į kaimynus, į savo kaimą ar miestą. Atkreipk dėmesį į arti tavęs esančiu žmones, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos, o tu turi talentų, sugebėjimų ar išteklių, kuriais gali jiems padėti.

Pradėjus mąstyti apie pagalbą kitiems, ant trijų jau persidengusių sferų palengva ima užslinkti ir ketvirtoji, paskutinė – pasaulio poreikių sfera. Taip galiausiai visiškai priartėjama prie savo ikigai  – gyvenimo pilnatvės, savirealizacijos. Savirealizacija, atsakant į pasaulio poreikį, daugeliui yra vaistas nuo depresijos ir suicidinių minčių, ir daugeliui tai yra paskutinis ingredientas, kurio trūksta, kad žmogus pasakytų: “Aš esu be galo laimingas!”


* logoterãpija (gr. logos – kalba, therapeia – gydymas, slaugymas) – egzistencinės filosofijos, psichologijos ir psichoterapijos sistema, padedanti žmogui geriau pažinti savo dvasinę realybę, išvengti ar išeiti iš vadinamosios egzistencinės tuštumos. Susiformavo 20 a. viduryje. Pradininkas – austrų psichiatras, psichoterapeutas V. E. Franklis. Logoterapija siekiama padėti konkrečiam žmogui ieškoti gyvenimo prasmės, praplėsti jo vertybių sistemą, siūlyti orientuotis į aukštesnes vertybes. Būtina ne tik padėti rasti gyvenimo prasmę, bet ir išmokyti žmogų jos siekti. Logoterapeutas išeina už psichoterapijos ribų, kad galėtų sugrąžinti žmogų į aktyvų gyvenimą ir padėtų jam pajusti gyvenimo prasmę.

** Héctor García, Francesc Miralles, Ikigai. Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptys | Héctor García, Francesc Miralles, Ikigai. The Japanese Secret to a Long and Happy Life | Atsisiųskite knygą anglų kalba PDF formatu

*** Šaltinis: Decreasing Anxiety in Stutterers through the Association between “Purpose in Life/Ikigai” and Emotions


Jeigu norite perpublikuoti šį tekstą ar jo dalį savo tinklapyje, maloniai prašome nurodyti autorystę ir pridėti nuorodą į šį straipsnį. Ačiū.

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas