Šios dienos visuomenėje priimta manyti, kad protingas žmogus – tai visų pirma toks, kurio aukštas intelekto koeficientas (IQ), emocinio intelekto koeficientas (EQ) arba dar koks nors koeficientas, kurį apskaičiavus galima sužinoti viską apie žmogaus pajėgumą protauti.
Deja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai intelekto koeficientas visiškai nekoreliuoja nei su žmogaus sumanumu, nei su jo darbo rezultatais, rašinį žurnale „Psychology Today“ pradeda Harvardo medicinos mokyklos (JAV) profesorius, medicinos mokslų daktaras Srini Pillay.
Panašiai, pasak jo, ir su aukšta emocinio intelekto skaitine išraiška – nors kartais toks rodiklis visai pravartus, vis dėlto neretai jis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, taip pat akademiniams ir darbo rezultatams. Tad ką, atsižvelgdami į šiuos paradoksalius teiginius, turėtume galvoti apie savo pačių, o taip pat tų, su kuriais kartu mokomės, dirbame ar gyvename, protinius sugebėjimus?
Nepamatuojamoji „qualia“
Tam tikrus žmogaus gebėjimus iš tiesų nesunku pamatuoti, pavyzdžiui, įvertinti, kaip jam sekasi matematika arba kiek jis gali pasiekti vienoje ar kitoje sporto rungtyje. Tačiau kai kurių gebėjimų skaičiais įvardyti neįmanoma, nors jų poveikis – labai didelis. Tai – qualia: asmeninė sąmoninga patirtis, kurios neišeina paaiškinti kitiems. Žmogus jaučia, bet negali savo jutimo pagrįsti. Būtent todėl vieno dizainerio sukurtas raudonas kaklaraištis bus ne toks kaip kiti raudoni kaklaraiščiai. Raudonos spalvos raudonumą visi vertiname skirtingai.
Išvada? Nereikėtų manyti, kad tai, ką matome mes, visada mato ir kiti. Kiekvienas iš mūsų turi individualių savybių, kurios gali būti lemtingos. Pavyzdžiui, rašo S. Pillay, įsivaizduokite, kad sumanėte pradėti prekiauti marškinėliais. Tikriausiai iškart atsirastų patariančių jums to nedaryti – nes juk marškinėlių prekyboje ir taip netrūksta! Tačiau gali būti, kad jūsų marškinėliai bus unikalūs, kitokie negu visų kitų. Kas tai lemia? Jūsų qualia.
Esate smalsus? Puiku!
Išsiskiriate smalsumu? Net jei esate smalsus, tikriausiai nemanote, kad tai kaip nors susiję su jūsų protiniais gebėjimais. Dauguma žmonių šių dalykų nesieja, tačiau iš tiesų smalsumas – vienas svarbiausių žmogaus protinio pajėgumo elementų. Būdami smalsūs, apdovanojame savo smegenis žiniomis. Maža to, smalsumas lavina atmintį ir daro įtaką mūsų gebėjimui priimti sprendimus. Vieną kelią galbūt pasirinksime vietoj kito vien dėl to, kad juo mus nuves smalsumas.
Paprastai smalsumui neteikiame didelės reikšmės, tačiau be reikalo – jis gali duoti puikių rezultatų. Antai Etiopijos kaimo vietovėse prieš kelis metus buvo vykdomas projektas „Po nešiojamąjį kompiuterį – kiekvienam vaikui“. Čia gyvenantys vaikai niekada gyvenime nebuvo susidūrę su technologijomis. Pirmą kartą paėmę į rankas planšetę, įjungimo mygtuko veikimo principą jie perprato per kelias minutes. Po penkių dienų kiekvienas iš jų jau naudojosi 47 programėlėmis, o po dviejų savaičių dainavo ABC daineles. Po penkių mėnesių jiems pavyko „nulaužti“ operacinę sistemą.
Išvada? Turėdami reikiamą kvalifikaciją, galite pasiekti labai daug. Dažniausiai. Tačiau esminis dalykas – natūralus smalsumas. Smalsumas stimuliuoja atmintį ir padeda smegenims ieškoti sąsajų. Užuot saistęsi kvalifikaciniais pasiekimais, paklauskite savęs kas man išties yra įdomu? ir nesustokite. Taip, kvalifikacija gali atverti duris, tačiau kartu ji gali priversti jus užtrenkti duris į save patį.
Neprivalote būti sistemiškas
S. Pillay teigia atsispyręs minčiai naujausią savo knygą rašyti griežtai sistemiškai. Jis sako norėjęs skaitytojams parodyti, kad sistemiškumas, nors ir padeda geriau suprasti turinį, vis dėlto yra subjektyvus: autoriaus galvoje susiformavusi sistema nebūtinai koreliuoja su skaitytojo sistema.
Šioje vietoje autorius siūlo prisiminti Nobelio premijos laureatą Kary Banksą Mullisą – žmogų, padėjusį geriau suprasti polimerazės grandininę reakciją ir išmokiusį pasaulį sintetinti DNR. K. B. Mullisas – įgudęs tyrėjas ir, kaip pats yra sakęs, niekada nepailsta krapštytis laboratorijoje. Visgi jo atradimas mažai tesusijęs su ilgomis laboratorijoje praleistomis valandomis: premiją atnešusi mintis jam kilo važiuojant automobiliu iš Berklio į Mendosiną. Kolegų teigimu, jis retai kada konsultuodavosi su ekspertais, ne itin domėjosi kitų nuomone ir netgi buvo ganėtinai neorganizuotas. Ir vis dėlto – jis padarė atradimą.
Išvada? Jei jūsų gyvenime trūksta sistemiškumo, jei esate pernelyg išsiblaškęs ir neorganizuotas, – nusiraminkite. Gali būti, kad būtent tai suteikia jūsų gyvenimui gyvasties – ir leidžia daryti tikruosius atradimus. Įvairūs metodai, pastabos, vertinimai ir kontroliuojami eksperimentai jus veda teisingu keliu, bet kartu jie tarsi įkalina jūsų protą. Nebijodami būti nesistemiški, jūs galite sau leisti nuklysti ten, kur norite. Užuot mėginę įsiklausyti į tai, ką kiti galvoja apie jus, paklauskite savęs ką aš iš tiesų norėčiau daryti? Būsite nustebintas, kaip nuolatinis pataikavimas sistemai jus atitolino nuo tikrai jus dominančių dalykų ir nuo paties savęs. Suprantama, nereikėtų į procesą įsijausti tiek, kad nukentėtų kiti.
Apibendrindamas S. Pillay teigia, kad IQ ir EQ svarbūs tiek, kiek jie atspindi konkrečias intelekto sritis. Tačiau apie viską jie nepasako nieko. Tiksliau būtų sakyti, kad protinius žmogaus pajėgumus rodo ne IQ ir EQ, o tai, kiek unikalios patirties tas žmogus yra sukaupęs, kiek jis smalsus ir kiek nebijo nusižengti taisyklėms. Visi trys minėti elementai gali arba padėti, arba tapti galvos skausmu, todėl verčiau pasistengti padaryti juos savo pagalbininkais. Nereikia pernelyg daug dėmesio kreipti į tuos, kurie bandys priversti jus elgtis taip, kaip esą priklauso. Galite iš jų mokytis, tačiau neturite leisti jiems jūsų valdyti, net jei jie tvirtins žinantys, kas daro žmones protingus. Atradę save, galėsite iš naujo sau pasakyti, kas yra protingas žmogus.
Šaltinis: LRT.lt
Filosofinis intarpas
Įvairiuose lietuviškuose tekstuose žodį qualia randame verčiamą kaip kvalija.
Kvalija (qualia) yra terminas, kurį analitinė sąmonės teorija vartoja sensoriniams patyrimams ir reiškiniams apibūdinti. Kvalija yra vyno kartumas, raudonos spalvos patyrimas, migrenos skausmas ir t. t. Tai pirminis, neverbalizuotas patyrimas, neišmatuojamas, maksimaliai subjektyvus. Niekas negali įrodyti, kad kalbėdami apie raudoną spalvą kalbame apie tą patį. Kvalijos neįmanoma tiesiogiai perteikti, tai yra pirmiau ir anapus bet kokios kalbos arba diskurso. Estetinis patyrimas žiūrint į nuostabų paveikslą neabejotinai yra kvalija. Ar tai reiškia, kad kvalija yra kažkas nebūdingo mašinai/robotui?
Fizikalistinės pakraipos filosofas Daniel Dennett kritikuoja kvalijos koncepciją, teigdamas, kad ji yra bevertė, atsakant į konkrečius klausimus. Jo nuomone, bet kuri kvalija gali būti išreikšta kalba, kad ir kiek daug žodžių tam prireiktų. Taigi, anot jo, nėra esminio skirtumo tarp kuriančio žmogaus ir kuriančios mašinos. Žiūrovo žmogaus požiūriu, tokio skirtumo nėra net ir tuo atveju, jei kvalija yra realus fenomenas, o mašina iš tiesų tėra „filosofinis zombis“ – protas, neturintis kvalijos. Juk estetinius išgyvenimus sukelia ir gamtos reiškiniai – saulėlydžio arba naktinio dangaus grožis, drugelio sparnų raštas, kalnų didybė. Visa tai, kas neturi jokio „autoriaus“. Vadinasi, ir paveikslas, eilėraštis arba melodija gali egzistuoti nesant autoriaus.
Šaltinis: satenai.lt, pilnas tekstas čia
Mes juntame pasaulį kaip kvalijas. Tai klijai, kurie suriša ir kartu laiko visus 5 jutimus. Rožės žiedo kvapas yra kvalija; kaip ir aksomo avietinis atspalvis. Imdamas kasdienę patirtį iš smegenų perspektyvos, neurologas Daniel Siegel‘is tikrovę redukavo į SIFT (sensation, image, feeling, thought – pajauta, vaizdinys, emocijos, mąstymas). Nesvarbu, kas nutinka jums šią akimirką, smegenys registruoja arba pajautą (karšta, patalpa tvanki, drabužiai drėgni), arba vaizdinį (puikus saulėlydis, mano automobilio raktai ant staliuko prie lovos), arba emocijas (gana laimingas, myliu vaikus), arba mąstymą (planuoju atostogas, įdomu, kas bus pietums).
Kvalijos visur; niekas nevyksta be jų. Be jutimų, vaizdų, nuotaikos ar minčių nelieka nieko. Kadangi kvalijos subjektyvios, jos trenkia mokslo objektyvumui. Patirtis prasminga. O kadangi tikrovę pažįstame per patirtį, kvalijos, o ne kvantai yra Gamtos sudedamosios dalelės.
Tai, kad matome, kad rožė raudona, yra kvalija. Atrodytų, kad tai nieko nereiškia. Fotoaparatas daro tą patį, mechaniškai perkeldamas tam tikrą šviesos bangos ilgį į cheminiu būdu aktyvią fotojuostelę ar skaimeninį kodą. Tai verčia matyti, kas jutimas yra pasyvus procesas. Bet tai toli nuo tiesos – pajauta yra sąmonės aktas. Britų neurologas John Eccles pareiškė: „Noriu, kad sužinotumėte, kad gamtos pasaulyje nėra spalvos, kaip ir garso – nieko tokio: jokių tekstūrų, grožio, kvapų“.
Rožė yra raudona vien todėl, kad žmogaus nervų sistema registruoja elektromagnetinio spinduliavimo (šviesos) dažnį kaip tam tikrą patirtį, kurią vadiname „raudona“. Suvokimas žmonėms susijęs su stebėjimo aktais – ir tai priimam kaip duotybę. Bet kaip kitoms rūšims? Labai tikėtina, kad kitoms rūšims suvokimas specifinis – tačiau neturime būdų sužinoti, kaip kamanė, jūrų kiaulytė ar šuo patiria pasaulį, – net tokiu paprastu atveju, kaip spalvos atpažinimas (čia pats laikas paskaityti straipsnį „Ką reiškia būti šikšnosparniu?“).
Sunkioji qualia problema
Qualia – tai pojūčio patirtis. Tai raudonos spalvos pajautimas. Tai garso patyrimas. Tai yra sunkiai paaiškinama subjektyvi patirtis, kurios neįmanoma palyginti su kitų subjektyvia patirtimi, bet mes visi ją patiriame.
Kodėl negalime palyginti savo subjektyvios patirties su kitų patirtimi? Todėl, kad negaliu žinoti, ar kitas patiria raudoną spalvą taip, kaip ją patiriu aš. Galbūt tą pačią raudoną spalvą aš matau kaip raudoną, kažkas kitas – kaip žalią, o dar kitas – kaip mėlyną. Tačiau visi tą spalvą vadiname raudona, todėl negalime pastebėti savo patirties skirtumų.
Neseniai skaičiau Michio Kaku knygos „Proto ateitis“ skyrių apie vadinamąją „sunkią problemą“ – qualia problemą. Tenai klausiama, ar robotai gali iš tikrųjų ką nors patirti? Gaila, bet M. Kaku iš klausimo išsisuka, netgi pacituodamas Daniel Dennett, kurio požiūrį į sąmonę buvau minėjusi anksčiau. Jie teigia, kad jokios „sunkios problemos“ nėra, nes čia apskritai užduodami neteisingi klausimai, o teiginiai, apie kuriuos klausiama, yra nepakankamai apibrėžti.
Iš tiesų, apibrėžti qualia yra nelengva. Tuo pačiu, kiekvienam žmogui tai yra savaime suprantamas dalykas. Todėl jį neigti, kaip kad tai daro D. Dennett, atrodo juokinga. Kokio nors pojūčio patyrimas nėra tas pats, kas dirgiklio užfiksavimas, atpažinimas, įvardinimas ar kitoks manipuliavimas juo. Tai, kad mano akį pasiekia elektromagnetinės tam tikro dažnio bangos, nėra tapatu raudonos spalvos patyrimui. Tai, kad aš sakau „Tai yra raudona“, taip pat nėra tapatu patyrimui.
Pojūčio patyrimas nėra tas pats, kas pats dirgiklis. Pvz., realiame pasaulyje nėra monitoriaus tokio, kokį aš jį matau, t.y. kokį patiriu. Realiame pasaulyje nėra spalvų – yra tik elektromagnetinės bangos, kurias mano smegenys interpretuoja kaip tam tikras spalvas, ir galiausiai aš tas spalvas patiriu. Dar akivaizdžiau patyrimą nuo dirgiklio atskiria tokios patirtys, kai dirgiklio realiame pasaulyje iš tikrųjų nėra. Pavyzdžiui, sapnai. Sapnuose mes galime matyti, girdėti, paliesti, užuosti… bet realiame pasaulyje tų daiktų, kuriuos mes patiriame, nėra. Panašios patirtys be realių dirgiklių, įvyksta, kai ką nors įsivaizduojame arba kai matome haliucinacijas.
Šis subjektyvus patyrimas yra „sunki problema“, nes jį labai sunku apčiuopti, įrodyti, nustatyti. Kaip jis atsiranda? Kas jį turi? Ar robotas gali turėti subjektyvų patyrimą? Greičiausiai, robotai tiesiog fiksuoja dirgiklius ir į juos reaguoja, neturėdami subjektyvaus patyrimo. Bet kai robotai taps sudėtingesni, kai bus sukurtas dirbtinis intelektas, primenantis žmogų – ar toks robotas turės subjektyvų patyrimą, qualia? Kaip apskritai atsiranda qualia?
Kaip patikrinti, ar kažkas turi subjektyvų patyrimą? Kol kas nėra netgi būdų nustatyti, ar kitas asmuo patiria qualia. Galime tik spėti, kad kitas žmogus yra toks, kaip aš, todėl jis turėtų turėti ir subjektyvią patirtį. Bet jos įrodyti neįmanoma.
Vis tik sugalvojau vieną būdą, kuris iš dalies įrodytų, ar robotas turi qualia. Jeigu tas robotas pats iškeltų klausimą apie qualia, tai rodytų, kad yra tikimybė, jog jis qualia ir patiria. Tačiau jis turėtų būti iš anksto neužprogramuotas kelti klausimo apie qualia ir neturėti jokios pirminės informacijos apie tai. Tačiau toks būdas turi nemažą trūkumą – gali prireikti labai ilgai laukti, kol robotas sugalvos iškelti tokį klausimą. Juk netgi ne kiekvienas žmogus kelia tokius klausimus, nors visi patiria qualia. Iš tiesų tokių yra tik vienas kitas, todėl tikėtina, kad ir robotai šiaip sau neims kelti tokių klausimų. Vis tik tai, kad mes, žmonės, keliame klausimus apie qualia, jau rodo, kad qualia problema egzistuoja. Todėl jeigu tokį klausimą iškeltų robotas, tai reikštų, kad greičiausiai jam ši problema taip pat tikra.
Kadangi kol kas qualia neįmanoma tyrinėti, todėl lieka daugybė neatsakytų klausimų. Pvz., jeigu būtų pagamintas robotas, kuris visais atžvilgiais yra absoliučiai toks pats kaip žmogus, išskyrus tai, kad jis nepatiria qualia – kuo toks robotas skirtųsi nuo realaus žmogaus? Kaip būtų galima atpažinti, kad jis nėra tikras žmogus? Vis tik, galbūt iš tiesų padarius tokį robotą, atsiskleistų ir atsakymas į šiuos klausimus. Hipotetiškai mąstant apie qualia, atrodo, kad ji neturi jokio pasireiškimo realiame pasaulyje. Tačiau galbūt praktiškai tas skirtumas yra, tik mes jo kol kas nežinome, nes niekada neturėjome galimybės palyginti visais atžvilgiais tapačių būtybių, besiskiriančiu tik šiuo vienu – qualia – subjektyvios patirties turėjimo / neturėjimo – atžvilgiu.
Tikiuosi, kad ateitis atskleis tokias ir panašias paslaptis apie žmogaus ir kitų gyvų būtybių sąmonę. Tuo pačiu būtų nuostabu tokios ateities sulaukti. M. Kaku žada, kad robotai, panašūs savo intelektinėmis galimybėmis į žmones, pasirodys jau šio šimtmečio pabaigoje. Taigi, yra vilties jų sulaukti ir paklausti apie qualia problemą jų pačių.
Šaltinis čia
Apie prenumeratą.
Jus gali sudominti:
Elijas.lt autorius Stasys
Daugiau apie paramą ir jos būdus | Parama Contribee platformoje
Jeigu norite panaudoti elijas.lt medžiagą, prašome nurodyti autorystę ir pridėti nuorodą į straipsnį.
