Dievo apvaizda ir pašaukimas filme “Tėvas Stiu” (Father Stu)
Vyskupas Robertas Barronas
Įdomu, kiek pamaldžių krikščionių supranta, kad pašaukimo atpažinimas yra svarbiausias psichologinis ir dvasinis žingsnis, kurį jie kada nors padarys, ir kad visi kiti jų gyvenime priimami sprendimai yra antraeiliai.
Naujasis Marko Wahlbergo filmas “Tėvas Stiu” (Father Stu) yra vienas įdomiausių teologiniu požiūriu filmų per ilgą laiką. Jame nagrinėjamos kai kurios opiausios ir mįslingiausios šventojo mokslo temos, įskaitant pašaukimo prigimtį, kančios paskirtį dieviškajame plane, antgamtinio veikimo vaidmenį, atpirkimo dinamiką ir, ko gero, svarbiausią – Dievo apvaizdos paslaptį. Šiame straipsnyje norėčiau pasakyti kelis paprastus dalykus apie pirmąjį ir paskutinį iš šių motyvų.
Pirmiausia, paimkime apvaizdą. Daugelį metų teigiau, kad dauguma šiuolaikinio pasaulio žmonių funkciniu požiūriu Dievą supranta deistiškai. Tai reiškia, kad jie laiko Dievą tolima priežastimi, galbūt svarbia, kuriant Visatą, bet dabar iš esmės nesusijusia su Jo kūryba. Galbūt tokia buvo XVIII a. žymių protų filosofinė perspektyva, bet ji tikrai nėra Biblijos autorių perspektyva. Toros autorių, Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Petro, Jono ir Pauliaus nuomone, Dievas yra asmeniškai ir aistringai įsitraukęs į savo kūriniją, ypač į žmonių reikalus. Izraelio Dievas stumia, traukia, įkalbinėja, taiso, baudžia, veda ir vilioja savo žmogiškuosius draugus į gyvenimo pilnatvę.
139 psalmė akivaizdžiai išreiškia šią biblinę tiesą: “Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius. Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai. Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką. Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes. Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?” (Ps 139, 1-7).
Wahlbergo filme pasakojama neįtikėtina istorija apie Stiuartą Longą, pavargusį ir perdegusį boksininką iš Montanos, kuris bandė prasimušti Holivude ir visų, įskaitant jį patį, didžiulei nuostabai, tapo katalikų kunigu. Kelionė prasidėjo Los Andželo maisto prekių parduotuvėje, kurioje Stiu dirbo pardavėju. Jis pamatė gražią moterį ir susižavėjo ja. Pasiteiravęs jis sužinojo, kad ji buvo ištikima vietinės katalikų parapijos lankytoja. Taigi vieną sekmadienį Stu nuėjo į Mišias. Nebūdamas katalikas ir net tikintis, jis neturėjo jokio supratimo, kaip elgtis per liturgiją, tačiau buvo pasiryžęs artimiau susipažinti su mergina. Po keleto nepatogių pasimatymų ji atvirai pasakė boksininkui, kad niekada nesvarstytų galimybės susitikinėti su nekrikštytu žmogumi. Taigi, turėdamas tikrai netobulą motyvaciją, Stiu priėmė krikštą. Pagal katalikų teologiją šis sakramentas Stiu išties veiksmingai paveikė, pažadindamas ir pagilindamas jo tikėjimą, ir galiausiai paruošė jį baisiam išbandymui. Įvykus motociklo avarijai, kuri filme vaizduojama su siaubingu tikroviškumu, Stiu ilgus mėnesius buvo prikaustytas prie lovos, tačiau jį palaikė katalikų tikėjimas ir draugės parama. Ilgainiui jis suprato, kad Dievas nori, jog jis būtų kunigas.
Daugiau šios istorijos detalių neminėsiu, užteks pasakyti, kad, nors Stiu planavo kino žvaigždės gyvenimą ir santuoką, Dievas jam buvo suplanavęs visai ką kita. Tiesą sakant, Visatos Viešpats taip susidomėjo buvusiu boksininku, kad atsargiais žingsniais atvedė jį iš pradžių į Bažnyčią, paskui į tikėjimą, ir galiausiai – į kunigystę. Man įdomu, kiek pamaldžių krikščionių iš tiesų tiki, kad Dievas jais taip domisi, jog prižiūri jų gyvenimą, kiekvieną jų žingsnį. Tomas Akvinietis labai paprastai pasakė, kad Dievo apvaizda “apima ir menkiausią detalę”, o tai reiškia, kad Jis pažįsta ir vadovauja kiekvienam asmeniškai. Šventasis Paulius Laiške efeziečiams sakė, kad Dievas “savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame” (Ef 3, 20). Kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei išmoktume pasitikėti ta galia ir stebėti Jos apvaizdos ženklus!
Su apvaizda glaudžiai susijusi pašaukimo tema. Mūsų kultūroje labai privilegijuojamos asmens teisės, laisvė ir asmeninė prerogatyva. Mes atitinkamai gerbiame tuos žmones, kurie priešinasi savo šeimos, draugų ar tradicijų lūkesčiams ir patys priima sprendimus, eina savo pasirinktu keliu. Tačiau tai prieštarauja Biblijai. Biblijos autoriams rūpi ne asmens apsisprendimo teisė, bet procesas, kurio metu žmogus pabunda Dievo kvietimui. Jie šlovina tuos, kurie įgyvendina ne žmogaus egoistinius tikslus, bet dieviškąją dramą, kurie laikosi ne savo, bet Dievo balso. Be to, jie žino, kad kartą atpažintas Dievo pašaukimas yra praktiškai nenugalimas. Kai žmogus žino, ko Dievas iš jo nori, jis padarys bet ką, įveiks bet kokią kliūtį, nugalės bet kokį pasipriešinimą, kad tik galėtų sekti tuo dieviškuoju nurodymu. Jei norite šio principo biblinių pavyzdžių, prisiminkite Abraomą, Jokūbą, Mozę, Dovydą, Jeremiją ar Paulių. Stiuartas Longas savotiškai priklauso šiai didingai tradicijai, nes atpažinęs pašaukimą ir supratęs, kad Dievas nori, jog jis būtų kunigas, jis susidūrė su motinos, tėvo, merginos, daugelio parapijos žmonių, seminarijos rektoriaus ir net kai kurių seminarijos bendraklasių pasipriešinimu. Be to, jis liko ištikimas savo pašaukimui, net kai susirgo sunkia liga. “Štai aš, siųsk mane” (Iz 6, 8), – sakė pranašas Izaijas, ir tėvas Stiu sakė tą patį.
Vėlgi įdomu, kiek pamaldžių krikščionių supranta, kad savo pašaukimo atpažinimas yra svarbiausias psichologinis ir dvasinis žingsnis, kurį jie kada nors padarys, ir kad visi kiti jų gyvenime priimami sprendimai yra antraeiliai. Ir įdomu, kiek jų patyrė tikrą džiaugsmą ir jaudulį, atsidavus Dievo pašaukimui? Tai, ką pajutau, ypač antrojoje “Tėvo Stiu” dalyje, yra tai, kaip šis vyras, nepaisant visko, išsaugojo džiaugsmą žinodamas, kad bendradarbiauja su dieviškuoju tikslu. Tai džiaugsmas, kurio, kaip sakoma Biblijoje, niekas negali iš tavęs atimti (Jn 16, 22).
Jei norite pamatyti, kaip konkrečiai ir šiuolaikiškai įgyvendinami šie du didingi Biblijos principai, pažiūrėkite nuostabų filmą “Tėvas Stiu“.
Vyskupas Robertas Barronas (Robert Barron) yra pasaulinės tarnystės “Word on Fire” įkūrėjas ir Los Andželo arkivyskupijos Pagalbinis vyskupas.
Daugiau:
Religinėje dramoje „Tėvas Stiu“ išvysime M. Wahlbergą ir M. Gibsoną
Netrukus pasirodys filmas apie kunigą nesulaukęs Holivudo dėmesio
Populiarus aktorius Markas Wahlbergas (Markas Valbergas) atskleidė, kad dėl būsimo tikėjimu paremto filmo „Tėvas Stiu“ (Father Stu) sulaukė pasipriešinimo tiek iš Holivudo, tiek iš Katalikų Bažnyčios, tačiau mano, kad pasaulis turi patirti šį galingą liudijimą.
„Tėvas Stiu“ yra būsimas Amerikos krikščionių biografinės dramos filmas, kurį parašė ir režisavo Rosalinda Ross. Jis paremtas tikra boksininko tapusio katalikų kunigu tėvo Stuarto Longo gyvenimo istorija. Taip pat tai yra debiutinis R. Ross kaip pilnametražio filmo režisierės darbas.
Pamaldus katalikas M. Wahlbergas kelerius metus Holivudo kino filmų studijoms siūlė šią religinę dramą. Tačiau, jo žodžiais tariant, „Holivudas tokių filmų nekuria“.
Filmas paremtas tikrais įvykiais ir pasakoja apie boksininką tapusį kunigu tėvą Stiuartą ir jo neįtikėtiną kelionę nuo „savigraužos iki atpirkimo“.
Tėvą Stiu vaidinantis M. Wahlbergas filmą iš dalies finansavo savo lėšomis. Kartu su juo ekrane pasirodo ir „Oskaro“ laureatas Melas Gibsonas, vaidinantis jo tėvą Bilą Longą.
„Sony Pictures“ filme yra daug vulgarumo ir jam suteiktas R reitingas, tačiau jo esmė – įkvepianti, perteikianti transformacijos Kristuje galią, žinia.
„Malonu, kad filmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių palietė žmonės, – sako filmo kūrėjas. – Visai kas kita, kai iš tikrųjų pats sumokėjai už filmą“, – tęsia jis. Anot jo, filmo kūrimas buvo palaimintas kažkokios aukštesnės jėgos, kurią M. Wahlbergas vadina Dievu.
Jis praleido šešerius „lėtus metus“, kol galiausiai filmas buvo sukurtas. O kai atėjo laikas, projektas buvo nufilmuotas per 30 dienų dar 2021 m. pandemijos metu ir jo kūrimo procesas nebuvo lengvas.
„Dramatiškas tėvo Stiuarto atsivertimas į Kristų prieš tampant kunigu daugybę žmonių atvedė prie Kristaus ir katalikų tikėjimo. Jo drąsus liudijimas yra ypatingas palikimas vyskupijai“, – rašoma vyskupijos, kurioje tarnavo tėvas Stiu, pareiškime.
Režisierė Rosalind Ross
Vaidina:
Oficialus treileris:
Marko Wahlbergo interviu apie filmą:
Marko Wahlbergo ir vyskupo R.Barrono pokalbis apie filmą “Tėvas Stiu”:
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
