Visuomenėje vyrauja nuostata, kad ilgainiui laimingi yra žmonės, turintys antrąją pusę, uždirbantys pakankamai pinigų ir susilaukę vaikų. Daugelis bent jau tikisi, kad šie dalykai padarys juos laimingus. Tačiau ar iš tiesų taip yra?
Amerikiečių psichologas dr. D. Gilbertas teigia, kad santuoka pati savaime nedaro žmonių laimingų, tačiau laiminga santuoka iš tiesų gali suteikti ne vieną dešimtį puikių metų. Taigi svarbiausia ne pati santuoka, o kokybiškas šeimos bendravimas. Antra vertus, nelaimingoje šeimoje gyvenę žmonės išsiskyrę pajunta šiek tiek daugiau laimės.
Įdomūs yra šio mokslininko argumentai apie galimybę pinigais nusipirkti šiek tiek laimės. Pasak jo, bent jau JAV pinigai daro didelę įtaką patiriamos laimės skirtumui tarp mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų. Žmonės, išbridę iš skurdo ir pagaliau pradėję gauti vidutinei visuomenės klasei būdingas pajamas, pasijus kur kas laimingesni, nes galės labiau atsipalaiduoti, geriau maitintis ir rūpintis sveikata. Jie taip pat mažiau nerimaus dėl savo vaikų gerovės ir galės turiningiau praleisti laisvalaikį.
Taigi pinigų galios laimei neverta visiškai nuvertinti. Vis dėlto pinigų galimybės padaryti mus laimingus yra ribotos ir, pasak mokslininko, JAV gyventojams šlamančiųjų teikiama laimė baigiasi, kai metinės pajamos pasiekia maždaug 70 000 Amerikos dolerių. Vėliau net ir daug didesni turtai suteikia tik labai nežymią geros savijautos dozę.
Vaikai nesuteikia tiek daug laimės, kaip dažnai teigiama. Ilgamečiai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad vaikų susilaukusios poros nėra tokios laimingos kaip bevaikės, o poros su kartu gyvenančiais mažais vaikais yra mažiausiai laimingos iš visų. Kai kurių tyrimų rezultatai netgi pribloškia, nes teigiama, kad moterys būdamos su savo vaikais patiria panašiai tiek laimės kiek siurbdamos kilimus.
Kad ir kaip ciniškai skambėtų tokie teiginiai, tai jokiu būdu nereiškia, jog tėvai savo vaikų nemyli ar myli juos mažiau. Labai gali būti, kad vien dėl įdėtų pastangų ir patirtų sunkumų meilė vaikams tampa dar stipresnė, o nedaug laimės suteikę vaikai tėvams yra brangesni.
Netgi vienas žymiausių amerikiečių psichologų, pozityviosios psichologijos pradininkas Seligmanas, anksčiau tikinęs, kad tėvai patys save apgaudinėja teigdami esą laimingi susilaukę vaikų, ilgainiui pakeitė savo nuomonę ir sakosi per ilgus metus padaręs išvadą, jog prasmės jausmas, o ne laimės siekis gyvenime yra tai, ko iš tiesų trokšta žmonės. Pasak jo, vaikydamasi vien laimės žmonija jau seniai būtų išnykusi, todėl net ir patiriami sunkumai, prarandama tam tikra laimės dalis neatbaido porų nuo troškimo susilaukti vaikų.
Tamsioji laimės pusė
Nepaisant kartais, rodos, visuotinio noro būti laimingiems, yra ir atvirkštinė laimės pusė. Šiais laikais dažnai gali susidaryti įspūdis, kad gera nuotaika tampa tarsi privalomu dalyku. Visuomet turi būti pasitempęs ir šypsotis, o jeigu jau ir nusiminei, tai tik akimirkai. Liūdesys ir kiti ne tokie sėkmingi“ jausmai tarsi nustumiami į šalį, todėl ne itin pakiliai nusiteikę žmonės kartais gali pasijusti tarsi ne tokie pageidaujami ir atsidūrę už borto.
Tačiau iš tiesų nėra žmonių, kurie visą laiką jaustų tik gerus jausmus. Jei kas teigia kitaip – greičiausiai truputį pagražina, o jei taip iš tiesų yra – daug ko netenka.
Psichologės Iris Mauss (Iris Maus) iš Denverio universiteto JAV tyrimai rodo, kad laimės vaikymasis gali duoti visiškai priešingą rezultatą, nei laukiama. Šiais laikais toks populiarus daugelio žmonių siekis bet kokia kaina tapti laimingiems yra pasmerktas žlugti, o neišsipildę lūkesčiai tik dar labiau apkartina gyvenimą. Todėl visiškai nestebina, kad žmonės, teigiantys, jog laimė yra pagrindinė jų vertybė, mažiau patenkinti gyvenimu ir dažniau kenčia depresiją.
Minėtos mokslininkės atlikti tyrimai taip pat patvirtino, kad mokymai, raginantys laimę laikyti gyvenimo vertybe, galiausiai paskatindavo jų dalyvius jaustis vienišiems ir labiau socialiai izoliuotiems.
Rekomenduojame paskaityti susijusį straipsnį Pozityvas užkniso juodai arba ko nepasako laimės pardavėjai
Tikėjimas
Mokslininkai kol kas nesutaria, ar tikintieji tikrai yra laimingesni už netikinčiuosius. Štai daugelis JAV atliktų tyrimų rodo, kad tikintieji yra laimingesni, ypač moterys arba vyresnio amžiaus asmenys. Panašias išvadas padarė Didžiosios Britanijos ir Vengrijos mokslininkai, o štai vokiečiai tikėjimo ir laimės ryšių dažnai neranda.
Į tikėjimo teikiamą džiaugsmą bandyta pažvelgti ir kitaip. Psichologijos profesorius E. Danielis iš Ilinojaus universiteto teigia, kad religingumas ir jo teikiamas laimės jausmas smarkiai susijęs su padėtimi šalyje ir visuomenėje. Pasak mokslininko, nepriteklius ir neramumus kenčiančiose religingose šalyse tikintys žmonės yra laimingesni už netikinčiuosius, o gana turtingose šalyse, kur dauguma gyventojų gyvena gerai, tikintieji laime neišsiskiria iš kitų – čia ir taip daugelis yra laimingi.
Tokią teoriją galėtų paaiškinti ir nemažai lietuvių tremtinių pasakojimų, kad tikėjimas į Dievą suteikė stiprybės ištverti sunkumus ir vilties vėl pamatyti savo artimuosius, grįžti į Lietuvą. Antra vertus, teigiamas tikėjimo poveikis iš dalies atsiranda dėl paramos, palaikymo, bendravimo ir priklausymo jausmo, kurį tikinčiųjų bendruomenės nariai teikia vieni kitiems.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
