⭐ Didžioji kinų siena

Trys valandos kelio į šiaurės rytus nuo Pekino Dzinšanlinge galime rasti vieną iš Kinijos ir viso pasaulio didžiausių stebuklų. Tai didžiausias kada nors žmogaus sukurtas statinys, stipri senosios Kinijos civilizacijos tęstinumo ir rafinuotumo išraiška.

Tai ne tik pati ilgiausia siena pasaulyje, kurios pažiūrėti kiekvienais metais atvyksta per 10 milijonų turistų, tačiau ir mitais bei šiurpiais pasakojimais apipinta pasaulio istorijos dalis, kurią tvirtai galima vadinti stebuklu. Tiek Egipto piramidės, tiek ir didžioji kinų siena yra neišmatuojamų žmogaus galimybių rezultatas. Tai ypač įspūdinga turint omenyje, jog ši siena pastatyta prieš daug šimtmečių, kuomet neegzistavo galingos mašinos ir pažangūs technologiniai sprendimai.

Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti maždaug 220 metų pr.Kr. Tai pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi kūrinys. Siena yra įstabus karinės inžinerijos srities specialistų darbas. Ji susilieja su kraštovaizdžiu, vingiuoja slėniais ir kalnais kilometras po kilometro. Turėjo būti nepaprastai sunku ją statyti, taigi ši siena parodo ypatingą senosios Kinijos civilizacijos atstovų valią ir ryžtą. Sunku patikėti, jog paprasti žmonės sumanė, o paskui dar ir pastatė tokius plačius įtvirtinimus.

Didžioji kinų siena skinasi kelią per Kiniją nuo Gobio dykumos šiaurės vakaruose iki Bohajaus įlankos į šiaurės rytus nuo Pekino. Tai beveik 6800 kilometrų atstumas. Sakoma, jog šiai sienai pastatyti prireikė apie milijono vyrų. Kitur sutinkami kitokie skaičiai. Dauguma jų žuvo, ir kalbama, kad jų kūnai buvo sumaišyti su moliu plytoms gaminti, tačiau kitur tai paneigiama ir laikoma tik vienu iš mitų. Tos pačios plytos vis dar išlikusios kaip pradinės sienos dalis, todėl ši siena dar vadinama Ašarų siena. Tai ilgiausios kapinės pasaulyje. Žmonių pasiaukojimas buvo didis, tačiau ne ką mažesnis sieną sumaniusio imperatoriaus noras apsaugoti Kiniją ir jos gyventojus nuo didžiausių priešų: barbarų, mongolų ir klajoklių genčių. Didžioji siena ne tik puikiai saugojo žmones senovėje, ji net ir dabar pranoksta ją aplankančiųjų lūkesčius. Dėl įspūdingo savo dydžio, barbarams esantiems kitoje pusėje, ji turėjo atrodyti neįveikiama. Greitai besikeičiančioje Kinijoje vėl statomi įspūdingų dydžių pastatai, o Didžioji siena tarnauja kaip nuolatinis priminimas, kokiai aukai ši šalis gali būti pasiryžusi.

Didžioji kinų siena (kin. 長城, pinyin: Chángchéng, t. y. „Ilgoji siena“) – istoriniai gynybiniai įrenginiai palei istorines šiaurines Kinijos sienas, turėję saugoti Kinijos valstybes ir imperijas nuo klajoklių antpuolių iš Eurazijos stepės. Keletas sienų buvo pastatytos jau VII a. pr. m. e. Vėliau jos buvo apjungtos, padidintos bei sustiprintos ir dabar bendrai vadinamos Didžiąja siena. Garsiausia yra siena, kurią 220-206 m. pr. m. e. pastatė pirmasis Kinijos imperatorius Ši Huangdi. Iš šios sienos mažai kas išliko. Po to, Didžioji siena buvo vis perstatoma, plečiama ir tobulinama; didžioji dalis iki šiol išlikusių sienos fragmentų yra iš Mingų dinastijos laikų.

Pagal išsamius archeologinius tyrimus naudojant modernius tyrimų metodus paskaičiuota, kad Mingų siena buvo 8850 km ilgio. Iš šio ilgio 6 259 km buvo pati siena, 359 km – gynybiniai grioviai ir 2232 km gamtinės kliūtys – kalvos ir upės. Pagal kitą archeologinį tyrimą siena su visomis jos atšakomis buvo 21 196 km ilgio. Tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje.

Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).

Siena tęsėsi nuo Dandongo prie dabartinės Kinijos – Korėjos sienos rytuose iki Lobnoro ežero vakaruose sudarydama lanką, kuris daugmaž atitinka dabartinę pietinę Vidinės Mongolijos sieną.