⭐ Pozityvas užkniso juodai arba ko nepasako laimės pardavėjai

“Tas visur kišamas pozityvas mane užkniso juodai!” – girdžiu, kaip šaukia neapsikentę be perstojo brukamų pozityvaus mąstymo mokymų ar be saiko dalinamų pozityvių patarimų ir paveiksliukų. Ir aš juos suprantu. “Būk sėkmingas!”, “Būk stiprus!”, “Tu gali, tu nugalėsi!”, “Mąstyk pozityviai, viskas susitvarkys!”, “Svajok ir pasieksi savo svajonę!” ir taip toliau be atvangos iš įvairiausių tribūnų ir tinklapių šaukia gyvenimo treneriai, įkvėpėjai, motyvaciniai spykeriai, koučeriai, sėkmės užkalbėtojai, laimės kalviai, bėdų likvidatoriai, potencialo atskleidėjai, ligų naikintojai, sveikatos suteikėjai ir kiti panašūs sėkmės džentelmenai. Ar mano balse pajutote ironiją? Taip, teisingai, nes taip ir yra. Nes viskas atrodytų lyg ir gražiai, išskyrus vieną mažą bėdelę, – toks vienpusiškas pozityvumo brukimas ir bandymas visus paversti tobulais pozityvumo zombiais yra ne tik kad neveiksmingas, bet gali būti ir pavojingas.

elijas.lt yra pozityvus ir motyvacinio pobūdžio tinklapis, sukurtas ir skirtas gyvenimo prasmės ir laimės paieškoms, bet stengiasi į viską žvelgti realiu žvilgsniu ir iš skirtingų kampų, įvertinant ir paliečiant įvairius nagrinėjamos temos aspektus. Visada yra gerai pamatyti pilną vaizdą, visumą. Jeigu mes akcentuojame pozityvumą, tai būtina į jį pažiūrėti iš visų pusių, kad išvengtume galimų nusivylimų. Seniai norėjau parašyti apie toksišką pozityvizmą, apie kurį užsimena tik retas kuris motyvatorius ar sėkmės mokytojas. Šiandien siūlau išsamų straipsnį, kuris, manau, galėtų padėti sveikai subalansuoti mūsų mąstymą ir pasirinkimus, kad netaptume nusivylusiomis visuotinio pozityvumo kulto aukomis. Norint būti laimingu, neužtenka įkišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad viskas gerai, jeigu nėra gerai. Reikia išsiaiškinti ir pripažinti, kas nėra gerai, pakeisti tai ir judėti į priekį.

Čia yra trys pagrindiniai žinotini dalykai, tampriai susiję tarpusavyje:

1. Pozityvumas pats iš savęs yra gerai, jeigu laiku, tinkamai ir saikingai. Tai varomoji gyvenimo jėga.
2. Visur reikalingas balansas. Žmonės įpratę pulti į kraštutinumus – tai yra blogai.
3. Žmonės yra skirtingi pagal savo psichologinį tipą. Kas vienam naudinga, kitam gali būti pražūtinga.

Pirmiausia, pozityvumas ir optimizmas NĖRA blogai. Anaiptol. Tai yra gerai ir labai gerai. Tai reikalinga, norint, kad gyvenime sektųsi, kad iš tikrųjų būtume sėkmingi ir laimingi. Pozityvioji psichologija padėjo ir padeda daugybei nusivylusių žmonių ir ji yra absoliučiai reikalinga. Visi šie aukščiau paminėti šūkiai yra teisingi patys iš savęs ir naudingi tam tikru laiku tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis žmonėms, kuriems reikia padrąsinimo ir aiškumo, kaip išeiti iš sunkių situacijų ar įveikti slogias mintis.

Balansas

Tačiau yra antras dalykas, kurį dažnai pamirštame – balansas, minčių, reakcijų ir elgesio pusiausvyra. Be balanso mes puolame į vieną ar kitą kraštutinumą, ir tai yra blogai. Todėl kalbėdamas toliau apie blogąją pozityvumo pusę, arba – toksišką pozityvumą, turiu būtinai stabtelti ties balanso klausimu, nes jeigu jo nepaliesiu, iškart pasigirs “o tai dabar jau pozityvumas blogai?”. Jokiu būdu ne. Kartoju, pozityvumas nėra blogai, jeigu jis naudojamas teisingai, saikingai, supratingai ir jautriai. Gaila, bet nemažai žmonių nesugeba subalansuoti girdimų patarimų, mokymų ar apskritai gaunamos informacijos. Jie puola į vieną ar kitą kraštutinumą. Jie tai daro iš nemokėjimo, nesupratimo, nežinojimo ar kitų priežasčių, kurių yra daug ir įvairių, o daug pozityvumo mokytojų apie tai nepagalvoja ar nesupranta, arba dar blogiau – tuo naudojasi ir siekia iš to pasipelnyti, – socialinių taškų ir žinomumo ar realiai uždirbti. Uždirbti nėra blogai, jeigu tai daroma ne žmogaus sunkios psichinės būklės sąskaita [1].

Balansas yra gyvybiškai reikalingas. Gyvenimas nėra tik juoda ir balta, jis margesnis už genį, jame – begalė spalvų ir atspalvių, ir visos jos reikalingos, kad maksimaliai išsiskleistų žmogaus ir pasaulio grožis. Balansas nėra drungnumas ir savo nuomonės neturėjimas. Balansas – kai tu turi kategorišką teigiamą arba neigiamą nuomonę apie kai kuriuos dalykus, kai tu gali kategoriškai sutikti ar kategoriškai nesutikti su kai kuriomis nuomonėmis ar klausimais – tai rodo tavo drąsą, principingumą, tvirtas pažiūras ir nuostatas.  Ir balansas taip pat – kai šalia kategoriškumo tu iš viso gali neturėti nuomonės apie kai kuriuos dalykus – tai rodo tavo brandą, nuolankumą ir taip pat drąsą, nes tu pripažįsti, kad ne viską žinai ir ne viską supranti. [2]

     Skirtingų periodų balansas

Mes visi išgyvename skirtingus periodus – pakilimo ir nuosmukio. Kartais esame ant bangos ir viskas puikiai sekasi, o kartais puolame į duobę ar einame tamsiu slėniu ir atrodo, niekada iš jo neišsikapstysime. Tad akivaizdu, kad skirtingais periodais mums reikalingas ir skirtingas maistas sielai ir mintims. Suprantama, kad liūdinčiam ar sprendžiančiam problemas žmogui reikalinga viltis, palaikymas, padrąsinimas, jam reikia motyvuojančio ir pakeliančio žodžio – tikro, supratingo, ne falšyvo ir tuščio lozungo.

Ir kita pusė – žmogui, išgyvenančiam pakilimo laikotarpį, svarbu suprasti, kad taip gali ir nesitęsti amžinai. Aš nežinau, gal ir gali, duok Dieve, bet praktika rodo, kad anksčiau ar vėliau iškils kažkokios problemos ir jeigu tokia galimybė nebus numatyta mūsų sąmonėje, tos kad ir nedidelės problemos gali pridaryti daug žalos, stipriai mus nuvildamos. Vienas klasikas yra pasakęs, kad nėra stipresnio ir skaudesnio jausmo už nusivylimą. Tuomet mes pasimetame: “Kaip taip gali būti? Kodėl taip atsitiko? Kas su manimi negerai?” Visa esmė, kad su tavimi, greičiausiai, viskas gerai, tiesiog gyvenimas yra toks, koks yra – su daugybe nežinomųjų.

Štai ką sako psichologas Jordanas Petersonas: “Aš sakau žmonėms tai, ko jie nenori girdėti. Tai veikia geriau. Kalbu apie jų gyvenimo sunkumus ir kad jie neišvengiami. Mano paskaitos labai niūrios. Bet kuo aiškiau žmonės įsivaizduoja tuos niūrius dalykus, tuo geriau sugeba juos įveikti.”

Toksiškas pozityvumas

Frazė toksiškas pozityvumas yra psichologų naudojamas terminas, paplitęs jau ir bendrinėje kalboje, ir reiškia koncepciją, kad pozityvi ir tik pozityvi būsena yra vienintelis teisingas gyvenimo būdas. Tai reikštų, kad reikia sutelkti dėmesį tik į teigiamus dalykus ir atmesti ar ignoruoti bet ką, kas gali sukelti neigiamas emocijas. Skamba lyg ir neblogai, tiesa? Neskubėkime. Štai psichologų išvada: “Kai neigiate ar vengiate nemalonių emocijų, jas ne panaikinate, bet padarote dar didesnes. Neigiamų emocijų ignoravimas sustiprina šią mintį: kadangi jų vengiate, sakote sau, kad jums nereikia į jas kreipti dėmesio. Kol esate įstrigę šiame cikle, šios emocijos tampa dar didesnės ir reikšmingesnės, nes su jomis nesusitvarkėte ir jos lieka neapdorotos. Tačiau toks požiūris yra tiesiog neteisingas ir negali ilgai išsilaikyti. Evoliuciškai mes, kaip žmonės, negalime užprogramuoti savęs jaustis vien tik pozityviai.

Kai žmonės bendrauja su kitais, ignoruodami neigiamas emocijas ir apsimesdami, tarsi jų nebūtų, jie tampa uždari, nenatūralūs ir nenuoširdūs. Jie kuria įspūdį žmogaus, neturinčio jokių problemų, bet dauguma žmonių intuityviai supranta, kad taip nėra ir juos tai erzina. Darosi neįmanoma bendrauti. Kaip jūs įsivaizduojate prasmingus santykius su žmogumi, kuris ignoruoja liūdesį ar susirūpinimą?”

Bandymas pabėgti nuo neigiamų emocijų, jų slopinimas ir realybės ignoravimas, ką konkrečiai ir skatina daryti daugelis (kiek matau – taip, daugelis, įskaitant ir minią jaunuolių, prisiskaičiusių protingų knygučių ir pasijutusių pasaulio valdovais) pozityvumo mokytojų, yra lyg tiksinti vidinė bomba, kuri vieną dieną gali susprogti ir pridaryti itin daug žalos psichinei sveikatai. Ir ne tik psichinei – specialistų teigimu, neigiamų emocijų ignoravimas įtakoja ir fizinio kūno ligas. Ignoruodami neigiamas emocijas, mes prarandame daug gyvybiškai vertingos ir reikalingos informacijos, nes jos mums labai daug pasako apie mus pačius, kitus žmones ir mus supančią aplinką. Jos mus saugo ir įspėja: pyktis skatina veikti, nerimas verčia ieškoti jo priežasčių ir būti budriais, liūdesys veda į apmąstymus, neviltis skatina ieškoti gyvenimo prasmės, kaltė kviečia peržiūrėti savo poelgius, baimė įspėja apie galimus pavojus ir t.t. Neigiamos emocijos signalizuoja ir pasako mums, kas vyksta su mumis ar aplink mus, atveria realybę ir parodo tiesą. Mes imame judėti ir veikti, ieškome priežasčių ir keičiame tai, kas netinkama ar neteisinga mūsų gyvenime. Tuo tarpu negatyvią realybę ignoruojantys dažnai gali paklysti ir daryti blogus sprendimus, pakliūti į keblias, nemalonias ar net pavojingas situacijas, apie kurias juos bandė įspėti ir nuo jų apsaugoti neigiamos emocijos.

Neigiamų emocijų ignoravimas uždeda ant mūsų kaukę ir mes prarandame tikrumą, tampame besišypsančios, negyvos lėlės, nuolat kvailai išsišiepę zombiai

Lygiai taip pat, kaip fizinis skausmas mus įspėja apie esamą ar galimą kūno problemą, psichologinis skausmas – neigiamos emocijos daro tą patį. Juk mes neignoruojame kūniško skausmo (išskyrus tuos vyrus, kurie nekreipia dėmesio ir toliau gyvena su skausmu tol, kol liga stipriai nepaūmėja), bet kreipiamės į gydytojus, kad pašalintų jo priežastį. Jeigu nebūtų fizinio skausmo, mes galėtume mirti nuo menkiausios ligos, nes nežinotume, kad organizmui blogai, kas blogai ir negalėtume jo gydyti. Pakilusi temperatūra mums sako, kad organizmas kovoja su virusu ar kažkur kitur problemos. Jis iškart sureaguoja ir mums signalizuoja: “daryk ką nors, tavo organizme atsirado priešas, ar toks ir toks organas eina iš rikiuotės. Kūnas kovoja, bet reikia ir tavo pagalbos.” Tačiau kai neigiamos emocijos signalizuoja apie psichologinę būseną, mes kažkodėl bandome jas užčiaupti ir apsimetame, kad nieko nevyksta. Išsišiepiame ir toliau vaidiname laimingus?

Mes patiriame labai platų spektrą pačių įvairiausių emocijų ir jausmų, nuo negatyviausių iki pačių pozityviausių, ir negalime jų ignoruoti. Visos jos yra mūsų asmenybės sudedamosios dalys ir mes turime jas pripažinti ir suprasti, o ne bandyti nuo jų pabėgti. Subalansuotas mąstymas sugeba pamatyti, įžvelgti ir atpažinti visą emocinę spalvų ir atspalvių paletę, neignoruodamas nė vienos iš jų. Bet kuris geras psichologas pasakys, kad visos mūsų emocijos, ne tik teigiamos, yra labai svarbios mūsų emocinei sveikatai, kad būtume psichologiškai sveiki ir stabilūs, visapusiški, pilnaverčiai ir tikri žmonės, o ne pozityvumo iškamšos. Mokslininkų ir psichoterapeutų nuomone, emocinei pusiausvyrai tinkamas santykis yra maždaug du trečdaliai teigiamų vidinių būsenų ir trečdalis neigiamų, kurių ignoravimas jų nepanaikina, bet uždeda ant mūsų kaukę ir mes prarandame tikrumą, tampame besišypsančios, negyvos lėlės, nuolat kvailai išsišiepę zombiai. Iš realaus gyvenimo pakliūvame į spektaklį šiltnamyje, savotišką Trumeno šou.

Šiandien socialiniuose tinkluose stebime gausybę tokių spektaklių, kur simuliuojama realybė, imituojama sėkmė ir laimė, kur žmonės tarsi užsidarę savo terariumuose ir demonstruoja savo vitrininį “sėkmingą ir laimingą” gyvenimą savo sekėjams. Esu apie tai rašęs, kad yra ir tikrai sėkmingų ir laimingų žmonių profilių, tačiau jų mažuma. Ypač tai akivaizdu Instagram tinkle, kur populiarus šūkis Positive Vibes Only daug kam tampa privaloma taisykle: nerašyti ir nepublikuoti nieko negatyvaus, tik pozityvą! Tik besišypsantys veidai, tik laimės akimirkos, tik stebuklingi burtažodžiai, kartojami kaip mantra: “Aš sėkmingas!”, “Aš galingas!”, “Aš laimingas!” Niekas nesako, kad šios frazės blogos pačios iš savęs. Jos tampa nuodingos, jeigu naudojamos tuščiai, mašinaliai, be saiko ir vien tik jos, neatskiedžiant jų realiomis tiesomis. Juk ir vitaminai yra gerai, reikalingi ir naudingi organizmui, jeigu vartojami saikingai, tačiau jei susiversi pilną buteliuką iškart ar maitinsies tik jais, gali tekti skubiai lėkti ligoninę plauti skrandžio. Bukas ir mechaniškas pozityvių šūkių kartojimas iš šalies atrodo graudžiai, kvailai ir juokingai, o iš tikrųjų – tai tikras nuodas pačiam kartojančiam.