Visi ieško laimės. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems nelabai. Vieni laimę tapatina su turėjimu, kiti su bendravimu, treti – su poilsiu ar mėgiama veikla.
Kelionių portalas „The Culture Trip“ paskelbė publikaciją, kurioje skaitytojai supažindinami su įvairiuose pasaulio kraštuose vyraujančiomis gero, sėkmingo ir laimingo gyvenimo sampratomis. Pasižiūrėkime, kaip skirtingų šalių žmonės įsivaizduoja ar supranta laimę. O gal jie iš tikrųjų laimingi?
1. Ikigai | Japonija
Ikigai iš esmės reiškia priežastį gyventi. Japonijos kultūroje vyrauja įsitikinimas, kad kiekvienas žmogus turi priežastį gyventi, tačiau tam, kad ją atrastų, jis turi gerai paieškoti savo vidiniame pasaulyje. Žodį ikigai galima padalyti į dvi dalis: iki, kuris reiškia „būti gyvam“ arba „gyvenimas“, ir gai, kuris reiškia „vaisius“, „vertė“ arba „tikslas“. Taigi žodis gali būti verčiamas „gyvenimo vertė“ arba „gyvenimo prasmė“. Ikigai teorija – labai paprasta: jei nori jaustis laimingu, tereikia atrasti gyvenimo tikslą arba prasmę. Darbe ar šeimoje ikigai nerandantys japonai dažnai buriasi į įvairius klubus, bendruomenes ir taip užpildo savo gyvenimą prasme.
Daugiau apie ikigai skaitykite straipsnyje Ikigai – priežastis keltis ryte. Laimingo gyvenimo koncepcija
2. Hygge | Danija
Hygge apibrėžiamas kaip namų šiluma ir jaukumas, kaip sąlygos, kuriomis žmogus jaučiasi gerai ir patogiai. Tai – paprasti ir mėgstami dalykai, teikiantys džiaugsmo rutinoje. Vakarienė su draugais ar šeimos nariais, netikrinant išmaniųjų telefonų kas keletą minučių, poilsis su knyga ant patogaus krėslo, įdomus filmas jaukiai įsitaisius ant sofos – visa tai galima įvardinti kaip hygge. Tai gali būti ir noras sukurti namuose jaukią aplinką – ne veltui populiarus danų pomėgis pirkti ir namus puošti daugybe žvakių, pagalvėlių, kitais dekoro dalykais.
Rasti malonumą savo aplinkoje: namuose, bendravime su draugais, malonių ritualų sukūrimas ir jų laikymasis – štai dėl ko danai jaučiasi laimingi.
3. Guyub | Indonezija
Indonezijos gyventojai yra atradę būdą, kaip jaustis laimingais. Tai vietinių vadinamas guyub. Bendriausia prasme tai priklausymas bendruomenei. Būtent bendruomeniškumo jausmas, jautimasis jos dalimi (tiek šeimos, tiek kaimynų, tiek darbo kolektyvo ar tautos) padeda indoneziečiams neprarasti tikėjimo, kad gyvenimas yra puikus.
Guyub – tai būdas megzti santykius su kitais bendruomenės žmonėmis. Šia sąvoka išreiškiamas stiprus priklausymo grupei jausmas, abipusė atjauta ir nuoširdi parama. Gyvenant bendruomenėje čia yra įprasta ne tik pažinti vienas kitą, bet ir padėti. Kiekvienas čia džiaugiasi vienas kito džiaugsmais ir sėkme, ir visi nuo to darosi tik laimingesni. Niekas nepaliekamas vienas, o žinojimas, kad esi reikalingas, ir yra laimė. Laimė yra ir priimti, ir duoti.
4. Ho’oponopono | Havajai
Ho’oponopono – tai havajietiška dvasinė praktika, susijusi pastangomis rasti išeitį iš susiklosčiusios prastos padėties. Tai reiškia problemų aptarimą ir sprendimų paiešką, pasitelkiant visą savo dvasinį pajėgumą. Tikslas – pataisyti pašlijusius santykius. Havajiečių kalbos žodyne nurodomos trys žodžio ho’oponopono reikšmės: pataisyti padėtį, susitvarkyti, apsivalyti dvasiškai (psichologiškai).
Pule ’ohana praktikuojančių šeimų nariai paprastai jaučiasi vienas kitam artimesni, mėgsta užsiimti bendra veikla. Taip yra todėl, kad praktikuodami pule ’ohana jie išmoko vienas kitu pasitikėti ir vienas kitą suprasti. Pule ’ohana kartu yra ir geras būdas supažindinti vaikus su tam tikromis ribomis, elgesio normomis, išmokyti juos problemas spręsti ne smurtu, o konstruktyviai. Praktikuodami pule ’ohana, pradėsite patys geriau save suprasti, liausitės smerkti, išmoksite atvirai kalbėtis apie jausmus – tiek savo, tiek kitų žmonių.
5. Fare la bella figura | Italija
Fare la bella figura reiškia „padaryti gerą įspūdį“. Užsieniečiai šį posakį dažnai sieja su italų pomėgiu stilingai rengtis ir būtinai atrodyti geriau už kitus. Tačiau fare la bella figura – ne tik mokėjimas pa(si)rodyti. Tai ir – etiketo išmanymas, geros manieros, elgesio normų bei tradicijų paisymas, įskaitant reikalavimą viešumoje elgtis taktiškai ir mandagiai.
Būkite pasitempęs, būkite malonus, supratingas ir pagarbus kitų žmonių atžvilgiu – jokiu būdu neleiskite sau padaryti blogo įspūdžio. Jei norite jaustis laimingesni, būkite toks, koks galite būti geriausias.
Mokėjimas daryti įspūdį tiek savo išvaizda, pasitikėjimu ir žiniomis nieko bendro neturi su arogancija ir nesiskaitymu su kitais. Tai tiesiog gera savijauta, esant tuo, kuo esi.
6. Gezelligheid | Nyderlandai
Žodžiu gezelligheid apibūdinamas gerovės suvokimo jausmas. Galite galvoti apie ką tik norite: pasisėdėjimus prie laužo, alaus degustaciją su draugais, kavos puodelį pamėgtoje kavinukėje, išsvajotas atostogas, malonią veiklą vienumoje ar vakarus su šeima – viską, kas jums asocijuojasi su atsipalaidavimu ir prasmingu laiko praleidimu. Net tokie iš pažiūros mažareikšmiai dalykai, kaip knygos skaitymas tyloje ar filmo žiūrėjimas lovoje po antklode, gyvenime gali būti net ir labai svarbūs.
Norint susikurti gezelligheid atmosferą, nereikia jokių pastangų – tai visais atvejais bus kažkas, ką veikti įdomu, lengva ir gera. Tiesiog įsivardinkite sau, kas jums tai yra, ir pirmyn! Šios sąvokos supratimas – labai subjektyvus reikalas. Turime neribotą laisvę spręsti patys. Svarbu, kad būtų jauku, patogu ir nevieniša.
7. Buen vivir | Ekvadoras
Buen vivir – tai „geras gyvenimas“ arba „gyvenimas gerai“. Ekvadore įprasta orientuotis į šeimą ir bendruomenę, o ne į individą, t.y. vyrauja požiūris, jog svarbiausia – bendruomenės, šeimos gerovė, o ne asmeninė. Kolektyvinis mąstymas lemia daug sprendimų. Priimant net ir labai asmeniškus sprendimus, dažniausiai įvertinama ne tik nauda sau, bet ir kitiems. Be artimųjų ir bendruomenės pagalbos išgyventi jiems būtų nepaprastai sunku. Kad ir ką čia žmonės darytų, jie visada galvoja apie kitus.
Ekvadoriečiai labiausiai vertina paprastus dalykus: jiems svarbiausia, kad būtų geras derlius, skanus maistas, kad šeimos nariai būtų sveiki ir kad danguje šviestų saulė. Jie vadovaujasi mintimi, kad svarbiausia gyvenime – leisti laiką su mylimais žmonėmis ir rūpintis aplinka, kurioje gyveni, todėl buen vivir nereikalauja didelių pastangų. Jie įsitikinę, kad buen vivir yra pasiekiamas nepriklausomai nuo turimo turto ir jie nesigraužia, jei kažko neturi. Nesvarbu, kokia tavo socialinė ir ekonominė padėtis: jei sugebėsi džiaugtis tuo, ką turi čia ir dabar, tai ir gyvenimas tau atrodys vykęs.
8. Tachles | Izraelis
Žodžiu tachles būtų galima apibūdinti izraeliečių gebėjimą šauti tiesiai į obuoliuką. Tai iš esmės yra mąstymo būdas. Šis žodis dažnai nuskamba kasdienėje jų kalboje, kalbant apie reikalo esmę. Tai atvirumas ir nebijojimas išsakyti aplinkiniams savo tikrąją nuomonę tiesiai ir aiškiai, be užuolankų. Todėl susidaro įspūdis, kad izraeliečiai kalba ir visada sako tai, ką galvoja.
Tachles mentalitetas daro žmogų atviresnį, sąžiningesnį, moko aiškiai reikšti nuomonę ir iš principo labiau pasitikėti savimi. Jis pasižymi aiškiomis nuostatomis, kurių svarbiausia – sąžiningumas prieš save patį. Izraeliečiai tiki, jog tai padeda išvengti pasyvios agresijos, taip pat užbėgti už akių galimiems nesutarimams, kurie galėtų kilti dėl įvairiausių interpretacijų.
Dar tachles padeda neutralizuoti pasyvią agresiją, kurios mūsuose anaiptol netrūksta. Jei pasistengsite būti atviresni, sakysite tai, ką galvojate, ir nuomonę reikšite kuo aiškiau, tai jau ir bus jūsų tachles.
9. Wu wei | Kinija
Posakis wu wei, „be pastangų“, yra daoizmo samprata, kurios esmė – nesistengti pūsti prieš vėją, kitaip tariant – nesipriešinti veikimui išorės jėgų, kurios veikia nepriklausomai nuo mūsų norų. Geriausia tokiu atveju susitaikyti ir plaukti pasroviui. Geriausias būdas suprasti, ką reiškia wu wei, – viską daryti nepersistengiant, o prieš imantis bet kokios užduoties – kuo labiau sumažinti savo ego. Wu wei – tai gebėjimas jaustis patogiai net ir neįdėjus į darbą visų įmanomų pastangų. Gyventi wu wei ritmu – tai tiesiog plaukti pasroviui ir tuo mėgautis. Gebėti atsisakyti kontrolės – stiprybė. O jos atsisakymas – tiesus kelias į santarvę ir harmoniją.
10. Pakikipagkapwa-tao | Filipinai
Pakikipagkapwa-tao iš esmės reiškia tradiciją palaikyti gerus santykius su kitais žmonėmis, pagalbą kitam, nesitikint už tai atlygio – tiek moralinio, tiek finansinio.
Ši tradicija vis dar gyva Filipinų kaimuose, kur, pavyzdžiui, persikraustant ar statant naują būstą vienam iš kaimo gyventojų tai padaryti padeda visi kaimynai – niekam nekyla jokių klausimų. Pakikipagkapwa-tao padeda žmonėms stiprinti bendruomenes, kuriose gyvena, ir kurti šeimas, kuriose rūpinimasis vienas kitu yra savaime suprantamas dalykas. Filipiniečiai gali neabejoti – jei ateitų sunkūs laikai, pagalba visada bus greta.
Pakikipagkapwa-tao reiškia bendrų patogumų, komforto pasidalinimą su visais, kas yra šalia. Pavyzdžiui, bendra vakariene. Ši tradicija padeda išlaikyti fililiniečiams tvirtas šeimas ir bendruomenes, nes kiekvienas jų narys gali tikėtis pagalbos iš bet kurio kito ir negalvoti, jog už paslaugą reikės užsimokėti. Iš esmės tai besąlygiškas tikėjimas aplinkiniais, žinojimas, kad nutikus nelaimei neliksi vienas ir visada sulauksi pagalbos.
Paruošta pagal theculturetrip.com publikaciją.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
