Vaikštant rudeniška gatve, spardant kaštonus, mintys sukasi apie gražų rugsėjo orą, mano miestą ir miestiečius, ir tuo pačiu – apie naują politikų sezoną, nes net ir nežiūrėdamas ar neskaitydamas specialiai, negali nematyti naujų rietenų ir skandalų. Negali negirdėti būsimų kandidatų į Prezidentus savigyrų, kai kurių – maivymosi, kai kurių – daužymo sau į krūtinę ir prisiekinėjančio esančiu geriausiu. Ne ne, nepolitikuosiu, nes iš manes prastas politikas – atitinku tik standartinį lietuvio politikos eksperto lygį. Bet man rūpi kiti dalykai, kurie yra itin svarbūs tiek politikoje, tiek versle, tiek socialiniame bendravime, tiek apskritai sėkmingu norinčio būti žmogaus gyvenime. Kalbu apie įvaizdį ir reputaciją.
Šie du žodžiai dažnokai naudojami mūsų kalboje, tik bėda ta, kad ne visi teisingai supranta jų reikšmę, o daug kas juos tiesiog sutapatina, vertindami kaip sinonimus. Įvaizdis ir reputacija – du skirtingi dalykai, nors ir panašūs, bet jeigu jų neskiriame ar suplakame į vieną, galime būti apgauti – būsimų politikų rinkimuose, pirkdami produktą ar paslaugą, bandydami kur nors įsidarbinti, klausydami patarimo ar klausdami nuomonės. Geras įvaizdis ir nepriekaištinga reputacija reikalinga visiems: tiek privačiam, tiek viešam asmeniui, tiek mažai įmonei, tiek ir didelei kompanijai, nes nuo jos priklauso sėkmė, kurios trokšta (greičiausiai) kiekvienas. Tik vėl matau problemą – dauguma asmenų/kompanijų labiau rūpinasi įvaizdžiu, nei reputacija. Tačiau pasakęs “problema”, sakau ir “sprendimas”: labiau imti rūpintis savo reputacija, nei įvaizdžiu, nes ji nepalyginamai svarbesnė.
Įvairūs lietuviški žodynai ar Wikipedia neduoda tikslių, išbaigtų šių žodžių reikšmių. Pabandysiu iššifruoti, bet čia ir dabar peržvelgsim tik supaprastintą variantą. Taigi, kalbant paprastai, atsiremiam į du žodžius – atrodyti ir būti. Įvaizdis – tai, kaip tu atrodai, o reputacija – tai, koks tu esi iš tikrųjų. Arba, įvaizdis – tai, kaip aš noriu, kad mane matytų kiti, reputacija – koks aš esu iš tikrųjų, kai manes niekas nemato. Tad įvaizdis labiau susijęs su manipuliacija, o reputacija – su charakteriu. Dažnai patys, to nesuvokdami, teisingai atskiriame įvaizdį nuo reputacijos. Pavyzdžiui, juk pasakome kartais apie kokį produktą, paslaugą, asmenį ar kompaniją: “Atrodo gerai, o kaip yra iš tikrųjų?” Jeigu mus domina koks nors objektas ar subjektas dėl to, kad norime turėti kažkokių bendrų reikalų (kažką įsigyti, bendradarbiauti), mums rūpi jo reputacija, ne įvaizdis. Įvaizdis gali patraukti dėmesį, tačiau jei nuo kažko priklauso mūsų gerovė ar sveikata, mes nebepasitenkinam tik įvaizdžiu, bet ieškom daugiau informacijos, klausinėjam draugų, klausiam kitų nuomonės, ieškom neigiamų atsiliepimų, kad įsitikintume, jog mūsų neapgaus, kad produktas ar paslauga bus kokybiški. Mes domimės reputacija. Jei domina įvaizdis, ieškai teigiamos informacijos, jei reputacija – ieškai neigiamų atsiliepimų, kad pamatytum ir įsitikintum, ko iš tiesų vertas domėjimosi objektas. Šiais laikais tai padaryti ypač nesunku.
Tarkim, prekybos tinklas A kuria pigiausių prekių tinklo įvaizdį, tačiau iš įvairių nuogirdų ir gandų turi nekokią reputaciją: be priežasteis atleidžiami darbuotojai, laiku neišmokamas atlyginimas, sunkinamos darbo sąlygos ir panašiai. Jei norim įsigyti pigių prekių, mes nelabai kreipiam dėmesį į tuos gandus, nes jie mums nelabai rūpi. Mums svarbu nusipirkti pigiau, o jei ir nelabai pigiau, tai nedaug ką prarasime. Bet jeigu mes norime įsidarbinti, vargu ar ten eisim į darbo pokalbį. Ar bent jau, prieš eidami, itin kruopščiai pasidomėsim neigiamais atsiliepimais: ar tai tik tušti gandai, ar realūs faktai. Vėl gi, dabar mums svarbu reputacija, nes šį kartą mes prarastume kur kas daugiau.
Kitas pavyzdys: ruošiamės kelionei į kalnus. Rinkdamiesi batus, aprangą, kuprinę, virves, kablius ir kitą būtiną inventorių, mes nepasitenkiname gražia reklama su blizgiais paveiksliukais, t.y. įvaizdžiu. Mes vėl kartojam tuos pačius žingsnius: klausinėjam draugų, ieškom informacijos visur, kur galim, skaitom forumus ir t.t., nes nuo to gali priklausyti mūsų sveikata ir net gyvybė. O tuo labiau, kai kalba pakrypsta apie grupės vedlį, kuris vadovaus kopiantiems ir bus atsakingas už jų saugumą, mes skiriam ypatingą dėmesį jo reputacijai. Mums rūpi, kiek kartų, kaip ir kada jis kopė į kalnus, kaip jam sekėsi ar nesisekė. Mums rūpi viskas. Nes juk nenorėtume patikėti vien gražia reklama ir sukurtu sėkmingo vadovo įvaizdžiu, kad ekstremalioje situacijoje nepaaiškėtų, jog vadovas nebežino, ką daryti, pasimeta ir nebekontroliuoja padėties. Arba dar blogiau – viską palikęs, neria į krūmus, gelbėdamas visų pirma savo sveikatą ir gyvybę, palikęs grupės dalyvius likimo valiai. Tokiose situacijose sugriūva “kieto bachūro” sukurtas įvaizdis. Gali pasimatyti, kad tai buvo tik gražus paveikslas, o iš tiesų kietuolis pasirodė esąs silpnas, nemokantis, nežinantis ir savanaudis bailys.
Mes kalbam apie pasitikėjimą. Prieš darydamas svarbų sprendimą, turėtum paklausti pats saves: ar eitum su tuo žmogumi į kalnus? Klausiama dar kitaip: ar aš eičiau su juo į žvalgybą? Jeigu nusprendei su kažkuo eiti, tai reiškia aukščiausią tavo pasitikėjimo tuo žmogumi laipsnį. Tai reiškia, kad tu pasitiki, jog jis sunkesnėj situacijoj tavęs nepaliks, neišduos, neieškos savo naudos, bet visada, bet kada ir bet kokiais atvejais bus su tavimi kartu, palaikys tave ir padės tau. Pasitikėjimas absoliučiai priklauso nuo reputacijos, ne nuo įvaizdžio (na taip, įvaizdis taip pat šiek tiek prie to prisideda, bet jo prisidėjimas yra trapus ir laikinas, tuo tarpu geros reputacijos – ilgaamžis ir tvirtas). Gera reputacija kelia tvirtą pasitikėjimą, sutepus reputaciją, pasitikėjimas krenta. Sugriovus reputaciją, pasitikėjimas griūva.
Įvaizdis kuriamas, o reputacija – pelnoma, per daugelį metų sąžiningai ir teisingai elgiantis, dirbant, kuriant ir vystant verslą, bendraujant su klientais.
Prie įvaizdžio (asmens ar kompanijos, bet šiandien labiau akcentuojam asmenį) dirba ištisos profesionalų komandos: PR specialistai, reklamos ir marketingo profai, krizių valdymo žinovai, atstovai spaudai ir t.t. Jie visi kartu kuria paveikslą žmogaus, kuris turi ambicijų tapti politiku, prezidentu ar kitu svarbiu viešu asmeniu, ar žmogumi, siūlančiu savo produktus ar paslaugas. Panaudojau žodį “kuria”, nes įvaizdis “kuriamas”. Tai yra tikras menas – sukurti gerą įvaizdį. Tam išties reikia daug proto, pastangų ir dažnai – dar daugiau pinigų. Juk kuriamas asmens įvaizdis, paveikslas, imidžas, kuriuo turėtų patikėti žmonės! Jie turėtų manyti, kad tai, ką mato, yra tikra. Jie turėtų neabejoti matomo vaizdo “tikrumu” ir pagal tai daryti sprendimus: pirkti, bendradarbiauti, rinkti į valdžią. Puikiai sukurtas sėkmingo žmogaus įvaizdis beveik garantuoja, kad žmogus patikės jam primestu paveikslu ir pasitikės, o pasitikėdamas padarys sprendimus, naudingus įvaizdžio šeimininkui.
Apie prenumeratą.
Jeigu norite perpublikuoti šį tekstą ar jo dalį savo tinklapyje, maloniai prašome nurodyti autorystę ir pridėti nuorodą į šį straipsnį. Ačiū.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
