Rimtai. Neklausykite idiotų. Išmokykite vaiką muštis.
Muštis, kaip ir plaukti, privalo mokėti kiekvienas. Visų pirma, yra tikimybė, kad vienąsyk šis įgūdis išgelbės jo gyvybę. Antra, tai – naudinga.
Plaukioti – naudinga. Ir muštis – naudinga.
Todėl, kad muštynės, fizinė prievarta – agresijos instinkto realizavimas. O jis slypi kiekviename iš mūsų.
Konradas Lorencas puikiai suformulavo: agresija mums reikalinga apginti mus pačius, palikuonis, teritorijas ir savo hierarchinę vietą. „Civilizuotoje“ visuomenėje agresijai vietos nėra: iššūkius reikia spręsti protu, o ne jėga.
Jums vaikystėje juk sakė: užleisk, atiduok, nesimušk, muštis – negerai, būk protingesnis!
Ir tai – teisinga. Žmonės – ne beždžionės, mūsuose vyraujančias pozicijas užima protingos būtybės, o ne stiprios. Kaip tame anekdote – yra tie, galintys užtempti pianiną į dešimtą aukštą, ir yra tie, kurie jiems už tai sumokės.
Tik kur agresiją padėti? Ignoruoti?
Turiu šunį. Rotveilerį. Lipšnus ir malonus, moka komandą „duok bučkį“. Bet, jei kils pavojus, suplėšys kiekvieną, grasinantį man arba mano žmonai. Man paliepus.
O dabar įsivaizduokit žmogų, kuriam padovanojo rotveilerio šunytį. Gi žmogėnas ir sako: ne, nemyliu šunų, nešersiu, nedresiruosiu, nekreipsiu į jį dėmesio. Visiškas ignoravimas.
Kuo viskas pasibaigs? Teisingai. Šuva išaugs nevaldomu, atsisės ant sprando, ir, labai gali būti, sudraskys nelaimėlį šeimininką.
Agresijos instinktas – mūsų vidinis žvėris. Jei mes nepripažinsim jo esaties fakto – žvėris pradės mus valdyti. Tylomis. Arba ne.
(Jūs išklausėte ypač trumpą kursą „Šešėlio archetipas Jungo darbuose kvailiams“).
Ar žinote, kas buvo bendro tarp visų paauglių (pabrėžiu – tarp visų, ši taisyklė nežino išimčių, šimto procentų sutapimas), savo mokyklose surengusių masines skerdynes?
Jie neturėjo tėvo. Juos auklėjo mamos, močiutės, tetos ir t.t.
Nesimušk, mažyli. Muštis – blogai. Prievarta – blogis. Problemas reikia spręsti kitaip. Ignoruok rotveilerį.
Ir tada jis tave suės.
Visose kultūrose buvo pašventimo ritualas. Spartos berniūkštis eidavo miškuosna ir užmušdavo vilką. Indėnų berniukas keliaudavo į kalnus ir rasdavo savo toteminį žvėrį. Peršokti per bulių. Ištatuiruoti save. Medžioti liūtą. Skaudės, bus pavojinga ir baisu. Bet tuomet iš berniuko patapsi vyru.
O jei sunaikinti šias apeigas? Jei vyriškį visam laikui palikti infantiliu, empatišku ir baukščiu? Žvėris niekur nedings. Žvėris suras landą.
Pasyvi agresija. Susikaupusi. Perkelta. Įžeisti, pažeminti, sprogti, stuktelti, atsiprašyti, pakartoti iš naujo. JAV per paskutiniuosius 10 metų 95 nuošimčius žuvusių moterų nužudė savi vyrai ir sugyventiniai.
Prievarta – blogis?
Ne. Prievarta – instrumentas. Plaktukas, kuriuo galima kalti vinis ir suskaldyti kaukoles. Gamta mums visiems įdavė po plaktuką – agresijos instinktą. Kai kas moka juo naudotis, o kai kas
jį nukišo į spintą ir nusprendė, kad apsieis. Ir nenustebkit, jei vieną gražią dieną užmirštas plaktukas nukris jums ant galvos.
Problema ne prievartoje. Problema ne vyriškume.
Problema – vyriškumo nuslopinime.
Žvėries ignoravime.
Ir vėliau, net jei jūs auginate vaiką šiltnamio sąlygomis, apgaubę jį rūpesčiu ir meile – anksčiau ar vėliau, jis susidurs su tikruoju pasauliu. O ten gyvena pabaisos.
Ne visi žmonės svaigsta nuo priedurnių hipių progresyvios vaikų auklėjimo sistemos.
Pasaulyje gyvena pikti žmonės, naudojantys prievartą savo piktiems kėslams realizuoti.
Ir, kaip suformulavo Roris Mileris, piktus žmones, naudojančius prievartą, gali sustabdyti tik žmonės, protingiau naudojantys prievartą.
Deja, brangusis Mahatma Gandi, veidmaini ir tamsuoli, Hitlerį vadinęs „mano drauge“!
Tik prievarta gali sustabdyti prievartą.
O jei jūs auginate vaiką neprievartos sąlygomis – auginate auką.
Išmokykite vaiką muštis.
Lai jis nugali savo pirmosiose varžybose. Bokse, imtynėse, sportinėje gimnastikoje ar šokiuose. Nesvarbu. Lai jis gauna savo žaliąjį diržą.
Lai jis pralaimi ir neišduoda. Kad pabandytų darsyk. Ir darsyk.
Nesvarbu, kiek kartų tu parpuolei. Svarbu, kiek sykių tu sugebėjai atsikelti. Rokis Balboa nutuokė muštynėse.
Lai jis suvokia, kad šiame gyvenime už viską reikia kautis.
Lai jis praeis įšventinimą.
Būti vyru – ne gėda.
Neklausykite idiotų.
Išmokykite vaikį muštis.
—
Teksto autorius – Antonas Farbas (Anton Farb, Антон Фарб), profesionalus vertėjas iš anglų kalbos, rašytojas, publicistas, ukrainiečių kovos meistras, Ukrainos krav-maga federacijos prezidentas, treneris.
Originalus tekstas: https://www.facebook.com/antonfarbbusiness/posts/292877431294057
Jus gali sudominti:
Elijas.lt autorius Stasys
Daugiau apie paramą ir jos būdus | Parama Contribee platformoje
Jeigu norite panaudoti elijas.lt medžiagą, prašome nurodyti autorystę ir pridėti nuorodą į straipsnį.
