Pamokos, kurias išmokau iš Peterio Druckerio

Marshall Goldsmith

Viename Peterio Druckerio fondo valdybos posėdyje paklausiau jo: „Jūs tiek daug rašėte apie misiją – o kokia yra jūsų misija?“

Peteris atsakė: „Padėti kitiems žmonėms pasiekti jų tikslus – jei tik tie tikslai nėra amoralūs ar neetiški!“

Be savo genialumo, Peteris buvo paprastas ir kuklus žmogus, nuoširdžiai norėjęs padėti kitiems pasiekti jų tikslus. Jis mane mokė ne tik vadybos – jis mokė ir gyvenimo. Savo pavyzdžiu jis parodė, kaip svarbu mylėti tai, ką darai, ir gebėti šiuo entuziazmu užkrėsti kitus.

Peteris mylėjo savo žmoną, šeimą, draugus, darbą ir patį gyvenimą. Jo gyvenimo džiaugsmas buvo jaučiamas visada – net ir pačioje pabaigoje. Lankiausi pas jį netrukus prieš jo mirtį. Jis skyrė laiko gyvai diskusijai apie pasaulio būklę ir ateitį, su kuria susiduriame. Mane stebino jo istorinis mąstymas, gilios įžvalgos, aistra ir rūpestis. Peteris Druckeris mokė ne tik tuo, ką rašė – jis mokė tuo, koks buvo.

„Geriausi lyderiai susitelkia į teigiamo pokyčio kūrimą ir savo idėjų perteikimą sprendimų priėmėjams, o ne į tai, kad įrodytų, kokie jie protingi ar kokie teisūs.“

Štai pamokos, kurias iš jo gavau ir kurios suformavo tai, kas esu, ką darau ir kaip veikiu pasaulyje:

Peteris kartą man pasakė, kad organizacijos turėtų gebėti „atspausdinti savo misijos teiginį ant marškinėlių“. Pabandyk tai pats. Tai nėra lengva. Tačiau nauda – milžiniška, nes šis pratimas padeda susitelkti ir labai aiškiai suvokti savo misiją. Pavyzdžiui, mano paties misija – būti pasaulio autoritetu, padedančiu sėkmingiems lyderiams pasiekti teigiamus ir ilgalaikius elgesio pokyčius.

Tavo klientai (ar darbdaviai) gerbs tave labiau, jei neapsimesi viską žinantis apie viską, o turėsi aiškų, išskirtinį savo veiklos veidą.

Peteris mane išmokė trijų dalykų apie tai, kaip daryti įtaką sprendimų priėmėjams ir taip turėti didelį poveikį savo darbe.

Pirma, jis išmokė, kad mūsų gyvenimo misija yra kurti teigiamą pokytį. Ne įrodyti, kokie esame protingi ar teisūs. Mes taip įstringame bandydami įrodyti savo teisumą ir išmintį, kad pamirštame, jog ne tam esame.

Antra, Peteris mokė, kad kiekvieną sprendimą gyvenime priima tas žmogus, kuris turi galią jį priimti. Su tuo reikia susitaikyti. Sprendimus nebūtinai priima geriausias, protingiausias ar „teisiausias“ žmogus.

Trečia, jis sakė: „Jei man reikia daryti įtaką sprendimų priėmėjui ir jis turi galią sukurti teigiamą pokytį, vienas žodis, kuriuo turėčiau jį apibūdinti, yra ‚klientas‘.“

Visa tai sudėjau į trumpą frazę, kurios mokau savo klientus:

„Geriausi lyderiai susitelkia į teigiamo pokyčio kūrimą ir savo idėjų perteikimą sprendimų priėmėjams, o ne į tai, kad įrodytų, kokie jie protingi ar kokie teisūs.“

Ir pabaigai – dar viena Peterio frazė, kuri mane kasdien įkvepia veikti:

„Net ir didžiausia išmintis, jeigu nevirsta veiksmais ir elgesiu, yra tik beprasmiai duomenys.“

Nuotraukoje: Marshall Goldsmith

Marshall Goldsmith – vienas žymiausių pasaulyje vadovų koučingo ir lyderystės mąstytojų, dirbantis su aukščiausio lygio organizacijų vadovais visame pasaulyje. Jis išgarsėjo ne sudėtingomis teorijomis, o labai praktišku klausimu: kaip realiai pakeisti elgesį, kuris riboja sėkmingus žmones.

Goldsmithas yra daugelio bestselerių autorius, tarp jų What Got You Here Won’t Get You There ir Triggers. Jo darbų esmė – padėti jau sėkmingiems žmonėms tapti dar efektyvesniems, atsisakant ego, teisumo poreikio ir įpročių, kurie trukdo daryti teigiamą poveikį kitiems.

Jis glaudžiai rėmėsi Peterio Druckerio idėjomis ir laikomas vienu iš tų, kurie Druckerio mąstymą perkėlė iš vadybos teorijos į kasdienę vadovų elgsenos praktiką.

Goldsmitho pagrindinė žinutė paprasta ir radikali: svarbu ne tai, kiek esi protingas ar teisus, o tai, ar po tavęs pasaulyje kažkas tampa geriau.

***

Peteris Ferdinandas Druckeris (vok. Peter Ferdinand Drucker; 1909 m. lapkričio 19 d. – 2005 m. lapkričio 11 d.) – austrų kilmės amerikiečių vadybos konsultantas, pedagogas ir autorius, kurio darbai padėjo suformuoti filosofinius ir praktinius šiuolaikinės vadybos teorijos pagrindus. Jis taip pat buvo vienas iš vadybos studijų plėtros lyderių, prisidėjo prie koncepcijų, žinomų kaip valdymas pagal tikslus (management by objectives) ir savikontrolė, išpopuliarinimo, ir yra apibūdinamas kaip „vadybos, kaip rimtos disciplinos, čempionas“.

Druckerio knygose ir straipsniuose – tiek akademiniuose, tiek populiariuose – nagrinėjama, kaip žmonės organizuojasi verslo, valdžios ir nevyriausybiniame sektoriuose. Jis laikomas vienu žinomiausių ir didžiausią įtaką padariusių mąstytojų bei rašytojų vadybos teorijos ir praktikos srityje. Jo tekstai numatė daugelį esminių XX a. pabaigos pokyčių, tarp jų – privatizaciją ir decentralizaciją, Japonijos iškilimą į ekonominę pasaulio galią, lemiamą marketingo svarbą bei informacinės visuomenės atsiradimą su iš to kylančia būtinybe mokytis visą gyvenimą. 1959 m. Druckeris įvedė sąvoką „žinių darbuotojas“ (knowledge worker), o vėlesniais metais žinių darbuotojų produktyvumą laikė kita vadybos riba, kurią dar reikia peržengti.