Terminas Emocinis intelektas (Emotional intelligence) Lietuvoje pradėjo skintis kelią maždaug prieš dešimtmetį, išpopuliarėjo per pastaruosius keletą metų, o pasaulyje pirmą kartą buvo paminėtas Michael Beldoch’o 1964 metais. Populiarumo bangą pagavo po to, kai 1995 metais žurnalistas Daniel Goleman‘as išleido knygą Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis, nei IQ (Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ), kuri tapo bestseleriu ir terminą išpopuliarino praktiškai per vieną naktį.
Pas mus jau keletą metų matome ir girdime šį terminą įvairiausiuose seminaruose ir konferencijose, rašomos knygos ir straipsniai, imami interviu iš psichologų, kompanijos rengia mokymus savo darbuotojams Emocinio intelekto tema, ir t.t. Labiau besidomintieji randa ir kritikos Emocinio intelekto mokymui, kas yra absoliučiai gerai, nes bet koks judėjimas, idėja ar mokymas turi būti išgrynintas stiprios kritikos, o jeigu jos neatlaiko, tai tuomet jis nelabai ir reikalingas ar naudingas.
Jūs rasite ne vieną straipsnį elijas.lt, nagrinėjantį Emocinį intelektą, jo įvairius aspektus, naudą, taikymą, taip pat ir kritiką. Negalima šios temos aplenkti, kuomet kalbame apie karjerą, sėkmę ir laimę, nes kaip ir kiek bebūtų kritikuojamas, Emocinis intelektas yra labai svarbus mums visiems, nes mokymą, jo terminus ar pateikimą galima kritikuoti, bet negalime paneigti emocijų egzistavimo ir jų svarbos. Šiandien tai pirmasis, pristatomasis tekstas.
Ko gero daugeliui yra pažįstama tokia situacija, kai mokyklos laikų draugas, per pamokas rinkęs vien dvejetukus, suaugęs ima vadovauti įmonėms, sėkmingai vystyti verslą ir tampa viršininku tiems, kuriems mokykloje sekėsi pavydėtinai. Vienus tai nuoširdžiai nustebina, o štai kitus visiškai ne, nes pastarieji jau suprato, kad tradicinis intelektas neužtikrina sėkmės gyvenime ar karjeroje. Todėl vis didesnis visuomenės dėmesys yra skiriamas būtent emociniam intelektui.
Kas yra emocinis intelektas?
Emocinis intelektas – tai žmogaus sugebėjimas įvardinti savo jausmus, valdyti emocijas, mokėjimas motyvuoti tiek aplinkinius, tiek ir save pačius, gebėjimas bendrauti su aplinkiniais, empatija, įgūdis atpažinti kitų žmonių emocijas bei mokėti šią informaciją pakreipti tinkama linkme.
Wikipedia: Emocinis intelektas (EI), emocinė lyderystė (EL), emocinis koeficientas (EQ) ir emocinis intelekto koeficientas (EIQ) yra žmogaus sugebėjimas atpažinti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių emocijas, atskirti įvairius jausmus ir tinkamai juos įvardyti, naudoti emocinę informaciją valdant savo mąstymą ir poelgius, ir suvaldyti ir/arba pakreipti emocijas taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos arba pasiekti savo tikslą(-us).
Emocinio intelekto nauda
Tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, tačiau norint tapti sėkmingu lyderiu, aplink save suburti puikų kolektyvą – vien aštraus proto ir žinių nepakaks. Asmenys, kurie turi aukštą emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis, sugeba susivaldyti, mažiau linkę į kraštutinumą tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje. O štai žmonės, kurių emocinis intelektas žemas, kur kas sunkiau susidoroja su sunkumais, bėdomis, iššūkiais. Būtent iššūkių ir nepatogumo vengimas dažniausiai žmones ir sulaiko nuo galimos sėkmės, todėl labiau išvystytas emocinis intelektas laikoma itin naudinga savybe.
Kai žmogus sugeba atpažinti ir įvardinti savo emocijas, jis turi galimybę jas valdyti, nukreipti tinkama linkme. Taip pat kai žmogus sugeba atpažinti šalia esančiojo emocijas – jis mokės su juo kalbėtis, tinkamu metu pasakyti tinkamus žodžius. Tokios savybės itin padeda užsiimant saviugda bei padarys jus patrauklesniu aplinkiniams, juk kiekvienas nori būsi suprastas ir įvertintas.
Kodėl ne visi žmonės pasižymi emociniu intelektu?
Dažnam gali kilti klausimas kodėl vieni žmonės pasižymi labiau išvystytų emocinių intelektu nei kiti. Žinoma, tam įtakos turi ir įgimtos asmens savybės, pavyzdžiui intravertas įprastai turės žemesnį emocinį intelektą, nei ekstravertas. Tačiau nemažai įtakos tam turi ir dabartinis gyvenimo temptas bei visose srityse vyraujančios technologijos. Kai vaikai nuo mažens praleidžia daugiau laiko prie kompiuterio, bendraudami virtualiai ir vis mažiau gyvai – natūraliai jie užauga turėdami kur kas žemesnį emocinį intelektą.
Taip pat svarbus aspektas, kad dar ne visose šeimose yra priimta drąsiai kalbėti apie jausmus, todėl žmogus, augdamas tokioje aplinkoje, išmoks ne tik slėpti savo išgyvenimus, bet ir nebemokės užjausti kito. Pavyzdžiui, jei nuolat bus sakoma, kad skundžiasi tik bailiai, verkia tik nevykėliai ir t.t., žmogus užaugęs nebemokės tinkamai reaguoti į savo emocijas, dažnai jų nepažins arba vengs.
Ar emocinį intelektą galima išugdyti?
Emocinis intelektas – tai įgūdis, kuris gali būti išugdomas. Todėl jei augote aplinkoje, kuri neskatino šios savybės vystymosi, pasistengę, galite jį išsiugdyti bet kokio amžiaus. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad neužteks perskaityti kelias knygas ar straipsnius šia tema – daug svarbiau yra praktikuotis. Kuo daugiau praktikuositės, tuo stipresnį emocinį intelektą išsiugdysite.
Pirmiausiai išsiaiškinkite kokių savybių jums trūksta: galbūt sunkiai sekasi klausytis aplinkinių, gal nemokate įvardinti savo jausmų arba vengiate kontakto su nepažįstamais žmonėmis. Kitas žingsnis – imkitės keisti šias savybes, kiekvieną dieną į savo planus įtraukite kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes užsiugdyti. Pasitelkę kantrybę ir daug darbo su savimi – visas savybes, kurių trūksta, galite turėti.
Emocinis intelektas itin svarbus darbe, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. Todėl verta skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir trokštamų savybių išsiugdymui. Tada tikimybė sulaukti pasisekimo ir įgyvendinti net pačius slapčiausius savo tikslus tikrai padidės.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
