Gausiai po internetą klaidžiojantiems įvairiems motyvaciniams paveikslėliams lyg ir nereiktų jokių paaiškinimų, kaip jais naudotis: paskaitai, dar gal užsidėjai kaip foną telefone, ir viskas. Tačiau praktika rodo, kad dažną kartą būtų gerai prie jų prikabinti mažą instrukciją, panašiai kaip prie rūbo randame jo skalbimo ir lyginimo nurodymus.
Kasdien internete galime pamatyti žymių ir protingų žmonių išmintį, įrėmintą idiliško saulėlydžio fone. Iš esmės tai nėra blogai, netgi atvirkščiai – geros, įkvepiančios mintys mus tikrai gali motyvuoti, įkvėpti, padrąsinti. Tačiau bėda tame, kad dažnai tos mintys, citatos ir istorijos priimamos tik kaip dailus blizgutis su gražiais žodžiais, veikiančiais tik emociniame lygmenyje, geriausiu atveju. “Oi kaip gražu, oi kaip teisingai!” Jaustukai, ištiktukai, gal šypsena, bet tai ir viskas. Tačiau gyvenimas nuo to nesikeičia. Žmogus nepasikeičia. Nes toks paviršutiniškas kad ir stipriausios žinios priėmimas daugių daugiausiai gali šiek tiek paklibinti ir paveikti pasekmes, bet ne priežastis. Tu gali pasijusti šiek tiek linksmesnis, tavo nuotaika gali trumpam šiek tiek pagerėti. Bet tik tiek.
Tarkim, tu susirgai (ko tikrai nelinkiu) ir gydytojas tau išrašė antibiotikų. Tu nueini į vaistinę ir nusiperki gražiai įpakuotus vaistus. Didelė, graži, spalvinga dėžutė, gražus vaisto pavadinimas auksinėmis raidėmis, papuoštas ornamentais ir širdutėmis. Grįžti namo, pasidedi dėžutę ant stalo ir grožiesi. Apžiūrinėji iš visų pusių, pasuki geresniu kampu, atsitrauki, pažiūri iš šono – kaip gražu, kokie ornamentai, kaip blizga! Kitą dieną vėl ją apžiūrinėji, pavartai rankose, padedi sekcijoje po stiklu, kad neapdulkėtų, kad ilgiau laikytų. Bet liga nesitraukia, dargi progresuoja. Trečią dieną vėl apžiūrinėji dėžutę, vėl pavartai rankose, dar parodai draugams ir kartu pasidžiaugiat. Tačiau tavo liga paūmėja dar labiau ir tu jau visai sunerimęs, kodėl ne sveiksti, o vis labiau įsisergi. Juk nusipirkau vaistų, kas blogai? Juk kasdien žiūriu į dėžutę ir grožiuosi ja, kodėl aš sergu? Juk net draugams parodžiau, tai kodėl vis nepasveikstu?
Tavo gyvenimas ims keistis tik tada, jei pats to labai norėsi ir pradėsi daryti konkrečius žingsnius
Brangus žmogau, jeigu tau atsitiko taip, kaip ką tik perskaitei, aš turiu tau naujienų. Pradėsiu nuo blogų. Nevyniosiu žodžių į vatą, nes jeigu pasakiau A, turiu pasakyti ir B. Taigi, atsiprašau, bet labai gali būti, kad tu esi arba kvailas, arba tinginys, arba visai nenori pasveikti. Prie paskutinio pridėčiau, kad aš netgi įtariu, jog tau patinka sirgti, patinka visiems dejuoti, patinka priimti dėmesį ir užuojautas, o užvis labiausiai patinka gailėtis savęs. Tu net neatidarei dėžutės, nes tau patinka būti nelaimingu, patinka vaizduoti auką, patinka būti ligoniu, nes tai tau paranku – visi aplink tave šokinėja, gailisi, užjaučia ir viską tau atleidžia. Visi tavimi rūpinasi, cackinasi ir taikosi su tavo ožiais ir užgaidom, nes o kaip kitaip – juk tu ligonis! Tu gali visus šokdinti ir manipuliuoti, o tau niekas nieko negali nei pasakyti, nei padaryti. Tu nenori pasveikti, nes puikiai supranti, kad pasveikęs turėsi pats viskuo rūpintis ir už viską turėsi pats prisiimti atsakomybę. Todėl tau labai patogu sirgti. O tą vaistų dėžutę pirkai tik dėl to, kad galėtum pasiteisinti prieš kitus – štai matot, aš stengiuosi, net vaistus pirkau, bet niekas neveikia!
Blogoji naujiena ta, kad gali būti, jog tu esi trys viename – ir kvailas, ir tinginys, ir manipuliatorius melagis. Būtų blogai, jeigu naujienos taip ir baigtųsi, bet taip nėra. Tai yra tik fakto konstatavimas, akistata su tiesa, kuri kartais gali būti itin skaudi, bet ji būtina, jeigu tikrai norime, kad kažkas mūsų gyvenimuose keistųsi. Tiesos pripažinimas bei realios situacijos pamatymas yra visų pokyčių pradžia. Galvos kišimas į smėlį ar tušti, pataikūniški paguodos žodžiai tik gilintų problemą ir tolintų jos sprendimą.
O dabar geroji naujiena – tie vaistai absoliučiai veiksmingi ir jie gali tave išgydyti, jeigu 1) tikrai to nori ir 2) jeigu vykdysi surašytas instrukcijas. Viskas prasideda nuo noro. Užduok pats sau klausimą – ar tu tikrai nori pasveikti, ar tikrai nori, kad tavo situacija pasikeistų? Antra dalis irgi skausmingai paprasta – tu turi tiesiog elgtis pagal instrukciją, pagal receptą, kur parašyta “Vidiniam vartojimui, gerti du kartus po valgio”. Taigi tau reikia atidaryti dėžutę, išimti vaistus ir juos išgerti, kaip parašyta. Jie skirti vidui, ne išorei. Neužtenka grožėtis dėžute, neužtenka netgi, išėmus tabletes, jas užsidėti ant kaktos. Jas reikia išgerti. Tiesiog taip veikia vaistai. Jie veikia tik tada, kai juos vartoji pagal instrukciją. Taip ir su tais motyvuojančiais paveikslėliais – jie veikia tik tada, kai tas tiesas realiai taikai savo gyvenime, o ne naudoji kaip dekoracijas savo kompiuterio ar telefono papuošimui.
Taip veikia arba neveikia visi motyvaciniai paveikslėliai, išmintingos citatos ir protingos mintys. Tam, kad tie žodžiai veiktų tavo gyvenime, tu turi tikrai norėti keistis, turi norėti, kad situacija tavo gyvenime tikrai pasikeistų. Ir turi daryti konkrečius žingsnius. Visi norime būti stiprūs ir turėti gražų kūną, bet vien nuo žiūrėjimo į hantelius ar štangas kūnas nesikeis. Reikės lieti prakaitą sporto salėje. Ir čia mano spoiler alert – nebus lengva, reikės daug dirbti, reikės daug kantrybės ir pastangų, reikės realiai keistis. Reikės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pripažinti klaidas ir jų nebekartoti. Nebegalėsi gulėti ant sofos ir tik svajoti apie keptą karvelį, reikės keltis, pačiam susimedžioti ir pačiam išsikepti. Neužteks tik prasižioti, kad į burną skristų kepsniai, reikės aukotis, lieti prakaitą, gal ašaras, o gal ir kraują. Nebeturėsi kam pasiskųsti, gal nesulauksi užuojautos, palaikymo ir pritarimo, atvirkščiai – gali sulaukti pajuokos, pavydo, patyčių, netikėjimo tuo, ką darai, trukdymo, apkalbų, šantažo, gąsdinimų, kaltinimų ar net grasinimų. Tai bus tavo kaina, kurią turėsi sumokėti už savo pasveikimą, už tavo išgydytą gyvenimą.
Nenustebk ir neišsigąsk, kai pasakysiu, jog vaistai ne visada veikia – kartais prisireikia ir chirurginio įsikišimo. Kartais reikia iš pagrindų pakeisti kažkurias gyvenimo detales, nuostatas, elgesį, įpročius. Neužteks tik “dabar nebevėluosiu į darbą”, nes gali tekti pakeisti patį darbą. Neužteks “būti geresniu”, reikės iš esmės pakeisti savo vertybes ir požiūrį į save, kitus ir aplinką.
Bet visa tai, kad ir kaip kartais bebūtų sunku, ves į gyvenimo pilnatvę, į tokią svajonę ir viziją, apie kurią nedrįsdavai ir pagalvoti.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
