Ko nerimsti, žmogau, it paukštis?
Ko braidai vis po pievą basas?
Vakarai rudenėjant vėsūs,
O rytais tokios šaltos rasos…
Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis?
Ko vis lauki ant ilgo kelio?
Negali be dangaus gyventi —
Negali gyvent ir be žemės!
Bet jei ieškai — ieškok iki galo!
Tam sparnai tau, kaip paukščiui, duoti!
Ir jei klysi, tai klysk iki galo,
Kad daugiau klaidų nekartotum.
Rasi visko — ir gero, ir blogo…
Rasi daug ką — kai ką prarasi…
Bet ieškok savo kelio, paukšti!
Kelio, kurs tarp dangaus ir žemės…
Vytautas Kernagis
Jus gali sudominti:
Apie laiko vertę
D. Razauskas. Kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę
Kaip nustoti gyventi ir pradėti dejuoti
Arkivyskupas Gintaras Grušas: pašaukimas yra Dievo balso atpažinimas
5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant
Keleivis. Alegorinė novelė
18 Steve‘o Jobso citatų
⭐ Boyan Slat - žmogus, išvalysiantis pasaulio vandenynus ir upes
⭐ Motyvaciniai gyvenimo patarimai
Paėmė mano Viešpatį, ir nežinau, kur Jį padėjo
Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.
Apie prenumeratą.
