Gyveno miške varna. Ji buvo visiškai patenkinta savo gyvenimu. Tačiau vieną dieną ji pamatė gulbę. „Ši gulbė tokia balta, – pagalvojo ji, – o aš tokia juoda. Ji turi būti laimingiausias paukštis pasaulyje “.
Varna pasakė savo mintis gulbei.
– Tiesą sakant, – atsakė gulbė, – aš jaučiau, kad esu pats laimingiausias paukštis, kol pamačiau papūgą ir supratau, kiek ji turi spalvų. Nuo tada manau, kad papūga yra laimingiausias paukštis.
Tada varna susirado papūgą. Papūga paaiškino:
– Aš gyvenau labai laimingai, kol pamačiau povą. Aš turiu tik keleta spalvų, o pažiūrėk, kiek spalvų turi povas!
Nieko nelaukusi, varna aplankė zoologijos sode povą ir pamatė, kad šimtai žmonių susirinko jo pažiūrėti. Žmonėms išsiskirsčius, varna priėjo prie povo.
– Mielas pove, – tarė varna, – tu toks gražus. Kasdien daugybė žmonių ateina pas tave. O į mane žmonės visiškai nekreipia dėmesio. Manau, kad tu esi laimingiausias paukštis planetoje.
Povas atsakė:
– Aš visada maniau, kad esu pats gražiausias ir laimingiausias paukštis planetoje. Bet būtent dėl savo grožio esu pakliuvęs į šį zoologijos sodą. Aš labai atidžiai apvaikščiojau ir apžiūrėjau zoologijos sodą ir pamačiau, kad varna yra vienintelis paukštis, nelaikomas narve. Taigi pastarąsias kelias dienas galvojau, kad jei būčiau varna, galėčiau laimingai klajoti visur, kur tik geidžia mano širdis. O tai ir yra tikra laimė.
Daugelis žmonių nuolat lygina save su kitais ir dėl to tampa nelaimingi.
Mes nevertiname savyje to, dėl ko esame išskirtiniai. Džiaukimes tuo, ką turime, užuot žiūrėję į tai, ko neturime.
Visada atsiras kažkas, kas turės kažko daugiau ar geriau, nei tu.
Asmuo, mokantis pasitenkinti tuo, ką turi, visada yra laimingas žmogus.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
