⭐ Boyan Slat – žmogus, išvalysiantis pasaulio vandenynus ir upes

Boyan Slat – 25 metų išradėjas ir verslininkas, kilęs iš Olandijos, turi tokių ambicijų, apie kurias retas kuris ir pagalvotų: jis ruošiasi išvalyti pasaulio vandenynus ir 1000 labiausiai užterštų upių nuo plastiko šiukšlių. Ir ne tik ruošiasi – jau šiuo metu Ramiajame vandenyne šiukšles renka jo įkurtos kompanijos laivai, o dviejose itin užterštose upėse darbuojasi plastiko surinkimo baržos. Ir visa tai – tik pradžia grandiozinio projekto, kurį užsuko šis jaunas idėjos įkvėptas žmogus.

Plastikas yra pigus, universalus ir naudingas išradimas, bet kartu jis sukelia ir milžiniškų problemų gamtai. Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. Šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Kiekvienais metais mažiausiai 8 milijonai tonų plastiko patenka į vandenynus, tai atitinka maždaug vieną sunkvežimį per minutę!

Paukštis apsuptas šiukšlių Havajų salose

Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvūnų ir dar apie milijoną vandens paukščių, o paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš įtekančių upių, likusias šiukšles palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų. Be to, plastiko tarša turi ir finansinių padarinių – šiukšlės apgadina laivus ir kelia žalą žvejų įrangai. Vien ši žala vertinama 1,27 mln. dolerių, o šiukšlių pašalinimo išlaidos yra gerokai didesnės.

Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Kalifornijos ir Havajų, plūduriuoja tūkstančiai tonų plastiko šiukšlių, milžiniška ~1,6 mln kvadratinių kilometrų dydžio šiukšlių sala, prilygstanti beveik trims Prancūzijoms arba 25 Lietuvoms. Išanalizavę šią sankaupą, mokslininkai teigia, kad ten turėtų būti ne mažiau kaip 80 tūkstančių tonų plastiko. Ši sankaupa praminta “Didžiuoju Ramiojo vandenyno šiukšlynu” (Great Pacific Garbage Patch) ir itin neramina mokslininkus ir tyrinėtojus, juo labiau, kad be šio, didžiausio, šiukšlyno pasaulio vandenyse suskaičiuojamos dar bent keturios panašios šiukšlių salos. „Didžiosios šiukšlių dėmės užterštumas plastiku yra kur kas didesnis, nei tikėtasi. Tyrimo rezultatai kelia nerimą ir patvirtina, kad būtina skubiai imtis veiksmų situacijai pataisyti“, – sako Vandenyno išvalymo fondo vyriausiasis tyrėjas, pagrindinis pastarojo tyrimo autorius Laurent Lebreton’as.


Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlynas

Tačiau ne viskas prarasta.
2011 metais, būdamas 16 metų ir nardydamas Viduržemio jūroje, Boyan Slat pamatė, kad vandenyje plastiko daugiau, nei žuvų. Jis labai nustebo ir ėmė tyrinėti užterštumo problemą, o tada dar labiau nustebo, kad niekas pasaulyje rimtai neužsiima šia problema. “Tada man kilo idėja: kodėl neišvalius vandenynų? Užuot tik kalbėjęs ir mokęs pagarbos aplinkai, nusprendžiau susikaupti ir sutelkti aktyvistus, kurie savo rankomis mėgintų atitaisyti gamtai pridirbtą žalą” – sakė p. Boyan. Jis ėmė dar labiau tuo domėtis ir gilintis. Mokykloje parašė apie tai darbą, o po metų tyrinėjimų, skaičiavimų ir eksperimentų gimė idėja sukurti vandenyne pasyvią plastiko surinkimo sistemą, į kurią vanduo pats atneštų šiukšles ir beliktų jas surinkti. Jį pakvietė skaityti apie tai pranešimą TEDx konferencijoje, tačiau jo pasisakymas tuo metu itin daug dėmesio nesulaukė.

Boyan Slat

Boyan įstojo į universitetą, pradėjo studijuoti Aviacijos ir kosmoso inžineriją, tuo pat metu toliau gilindamasis į jį užvaldžiusią idėją išvalyti vandenyną. Po pusmečio jis nusprendė išeiti iš universiteto ir panaudojęs savo santaupas – 300 Eurų, kaip startinį kapitalą, įsteigė ne pelno organizaciją The Ocean Cleanup. Ir tada vieną naktį, 2013 metų kovo mėnesį, atsitiko proveržis: keletas populiarių žinių portalų publikavo jo video pasisakymą TEDx konferencijoje. Žinia greitai pasklido tūkstančiams žmonių ir tiesiog per keletą dienų, pasinaudojus sutelktinio finansavimo (crowdfunding) platforma, buvo surinkta 90 tūkstančių JAV dolerių. Tai leido pasamdyti pirmus komandos žmones ir reikalai įgavo pagreitį.

Prieš sukuriant veikiančią, efektyvią valymo sistemą, pirmiausia reikėjo padaryti daugybę skaičiavimų ir tyrinėjimų. Buvo surinkta beveik šimto žmonių komanda, sudaryta iš savanorių mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų, chemikų, kurie dirbo metus laiko ir 2014 metų birželį išleido išsamią 528 puslapių tyrimų studiją-ataskaitą ir visuomenei pristatė vandenyno valymo projektą. Tai buvo dar vienas platus žingsnis link didžiojo tikslo. Remiantis šiuo išleistu tyrimu buvo užsukta sutelktinio finansavimo kampanija ir per šimtą dienų 38 tūkstančių privačių asmenų bei kompanijų dėka buvo surinkta virš 2 mln JAV dolerių. Žmonės aukojo net iš 160 šalių. ABN AMRO’s SEEDS platforma, per kurią buvo renkami pinigai, pareiškė, kad tai buvo “pati sėkmingiausia ne pelno siekiančios organizacijos kampanija per visą istoriją”. Bet ir tai buvo tik pradžia, vėliau per įvairias finansavimo platformas, kampanijas ir pavienius aukojimus buvo surinkta dar 30 mln JAV dolerių.

Surinkus pinigų ir įsigijus reikalingą įrangą, buvo pradėtos rengti ekspedicijos į Didįjį Ramiojo vandenyno šiukšlyną. Ekspedicijos buvo žvalgybinio pobūdžio, siekiant išsamiau ištirti sankaupoje esančias šiukšles. Šių misijų metu 18 skirtingų laivų net 652 kartus užmetė plastiko gaudymo tinklus. Po pirmų trijų ekspedicijų 2015 m. moksliniame žurnale Biogeosciences buvo paskelbti tarpiniai rezultatai. Vėliau sekė dar trys ekspedicijos ir 2016 m. spalį jų rezultatai ir išvados paskelbti žurnale Nature Scientific Reports.

Mega ekspedicijos metu renkamos šiukšlės tyrimams

2015 m. rugpjūtį prasidėjo Mega ekspedicija – didžiausia vandenynų tyrimų ekspedicija istorijoje. 30 laivų plaukiojo tarp Havajų ir Kalifornijos, žvalgydami ir tyrinėdami apie 3,5 mln kvadratinių kilometrų plotą ir surinko tiek informacijos apie vandenynų plastiką, kiek nebuvo surinkta per pastaruosius 40 metų. Ši žvalgybinė ekspedicija buvo būtina, norint visapusiškai išsiaiškinti ir pilnai suprasti šiukšlių problemos mastą bei tinkamai pasiruošti vandenyno valymui. Surinktos šiukšlės rankomis buvo kruopščiai išrūšiuotos ir tiriamos laboratorijoje. Po ilgų tyrimų, skaičiavimų ir gautų duomenų analizavimų buvo nustatytas plūduriuojančio sąvartyno tankis, šiukšlių dalelių cheminė sudėtis, jų kilmė ir amžius, taip pat – kad 99,9% visų šiukšlių sudaro plastikas, o sankaupos dydis yra maždaug trijų Prancūzijų dydžio, ir iš viso joje yra apie 80 tūkstančių tonų atliekų.

“Surinkę vandens mėginius mes atlikome kiekybinius laboratorinius eksperimentus, siekdami apibūdinti ir suprasti jūroje surinkto plūdraus plastiko fizikines savybes. Galų gale sukūrėme skaitinį modelį, papildantį mūsų aplinkoje surinktus duomenis. Tai leido gauti daugiau įžvalgų apie šiukšlių dėmės sudėtį ir dinamiką”, – sakė L. Lebreton’as. Bendri jungtiniai ekspedicijų rezultatai 2018 m. kovą buvo publikuoti Scientific Reports.

2016 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, norint dar labiau patikslinti visą šiukšlinimo mastą ir kuo tiksliau sukurti ‘šiukšlyno žemėlapį’, buvo pasitelkta aviacija ir rengiamos aero-ekspedicijos – teritorija žvalgoma iš oro. Orlaivis C-130 Hercules, karinis lėktuvas, pritaikytas tyrinėjimams ir pavadintas Ocean Force One su 20 žmonių komanda (tyrinėtojai, technikai, navigacijos ir kiti specialistai), skrido kiek galima žemiau ir lėčiau, vandenyno paviršius buvo skenuojamas ir tiriamas su įvairiausia aparatūra ir jutikliais, gebančiais atpažinti vandenyje plūduriuojančias medžiagas.

... ... ...

Atsiprašome. Šis turinys pilnai prieinamas tik prenumeratoriams.
Norėdami skaityti toliau, įrašykite Contribee platformoje gautą slaptažodį.

Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.

Skirti paramą

Galerija (nuotraukos – The Ocean Cleanup)

Please wait...
Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.

Skirti paramą

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas