Michael Michalko – garsių knygų apie kūrybinį mąstymą autorius.
Būdamas karininkas, jis subūrė NATO žvalgybos specialistų ir tarptautinio lygio akademikų komandą, kad apibendrintų geriausius kūrybinio mąstymo metodus. Šių metodų mokė Fortune 500 kompanijas, vyriausybines įstaigas bei daugelį kitų pasaulio organizacijų.
Kuo genijai skiriasi nuo visų kitų? Kodėl aukštas intelekto lygis ne visuomet lemia nestandartinį mąstymą? Kaip gimsta geriausios idėjos? Ar galima lavinti kūrybiškumą pasinaudojant Alberto Einšteino arba kitų didžiųjų žmonių patirtimi?
Atsakymus galima rasti M. Michalko knygoje “Įsilaužimas į kūrybiškumą” (Cracking Creativity: The Secrets of Creative Genius). Joje rasite ne tik įdomių faktų apie kūrybišką mąstymą, bet ir praktinių patarimų, kurie galėtų padėti rasti originalių sprendimų, naudingų įvairiose situacijose.
Keletas strategijų ir būdų iš minėto leidinio.
5 strategijos, padėsiančios susikaupti kūrybinei paieškai:
1. Požiūrio kampas.
Genijams dažnai būdingas neįprastas požiūris. Leonardas da Vinčis manė, kad problema geriau suvokiama, išmokus ją formuluoti skirtingais būdais. Jo nuomone, pirminis požiūris į problemą neobjektyvus, nes remiasi nusistovėjusiomis nuostatomis.
2. Vizualizavimas.
Genijams būdingas erdvinis mąstymas ir gebėjimas vizualizuoti. Einšteinas savąsias problemas grindė ne tik verbaline ar matematine raiška, bet kuo įvairesniais būdais, įskaitant ir diagramas.
3. Galvoti lengvai.
Genijų savybė – neįtikėtinas darbo našumas. Iki šiol gyvuoja Tomo Edisono rekordas – 1093 patentai. Dinas Keitas Saimontonas (Dean Keith Simonton) ištyrė 2036 mokslininkų iš viso pasaulio veiklą ir teigia, kad žymiausieji iš jų nuveikė daugiausiai darbų, tačiau patyrė ir didžiausias nesėkmes. Tokiu būdu didžiulė kiekybė virto kokybe.
4. Susieti nesusiejamus dalykus.
Kūrybingų žmonių mąstymo ypatumas – rasti tokius reiškinių priežastingumus, kokie paprastiems mirtingiesiems nematomi. 1865 m. Augustas Kekule susapnavo sau į uodegą kandančią gyvatę ir taip gimė mintis apie žiedo pavidalo benzolo molekulės formą. Nikolajus Tesla įžvelgė analogiją tarp saulės nusileidimo ir variklio: tai pastūmėjo link kintamos elektros srovės variklio išradimo.
5. Žvelgti į kitą pusę.
Fizikas ir filosofas Devidas Bomas svarstė, kad genijams todėl kyla daugumai nepasiekiamos mintys, kad jie ramiai reaguoja į prieštaringumus ar net vienas kitą paneigiančius reiškinius. Tai patyrė Nilsas Boras, šviesą laikęs tuo pat metu ir dalele, ir banga.
Žodžių žaismas
Psichologai tvirtina, kad kiekvienas žmogaus ištartas žodis atsiliepia jo sąmonėje. Užduoties sąlygoje sukeitę formuluotes, smegenyse įjungiame nematomą procesą, galintį sužadinti vaizduotę ir pakeisti mąstymą į kitą pusę.
Prieš keletą metų „Toyota“ pasiūlė savo darbuotojams sugalvoti, kaip jie galėtų būti produktyvesni. Sulaukta nedaug pasiūlymų. Tuomet vadovybė suformulavo pasiūlymą kitaip: „kaip padaryti jūsų darbą paprastesniu?“. Pasipylė daugybė idėjų. Taigi, net nereikšmingos idėjos gali lemti nenuspėjamus, stichinius rezultatus.
Kruopščiai ištyrinėkite savo užduoties sąlygą. Nustatykite raktinius žodžius ir pakeiskite juos 5-10 kartų norėdami pažiūrėti, kas iš to išeis
Paprasčiausia keisti veiksmažodį. Tarkime, norite padidinti pardavimus. Pažiūrėkite, kaip keičiasi perspektyva klausime, keičiant veiksmažodžius:
Kaip aš galiu padidinti pardavimus? Kaip aš galiu pritraukti pardavimus? Išvystyti pardavimus? Išplėsti pardavimus? Padvigubinti pardavimus? Išlaikyti pardavimus? Padauginti pardavimus? Atkurti pardavimus? Paveikti pardavimus? Įkvėpti pardavimus? Pakartoti pardavimus? Pridėti pardavimus? Pasiekti pardavimus? Varijuoti pardavimais? Išryškinti pardavimus? Motyvuoti pardavimus? Paruošti pardavimus? Organizuoti pardavimus? Ir t.t.
Pasijuskite kitame vaidmenyje
XIX a. danų filosofas Seren Kjerkegor (Søren Kierkegaard) vadino tai “rotacijos metodu”. Kaip pavyzdį jis nurodė grūdines kultūras: negalima nuolat sėti grūdines kultūras tame pačiame lauke. Dirvos atnaujinimui anksčiau ar vėliau laukas užsėjamas žole – šienui. Lygiai taip pat naudinga pasijusti kitame vaidmenyje ir užduotį vertinti kitokiu požiūriu.
Pamėginkite į problemą pažvelgti kitaip. Pradžioje fiksuokite savąjį požiūrį. Po to atsakykite į bet kuriuos du šio sąrašo klausimus:
- Kaip užduotį formuluotų jūsų srities lyderis?
- Kaip ją išspręstų universiteto profesorius?
- Kaip ją atliktų vunderkindas?
- Kaip ją spręstų linkęs rizikuoti verslininkas?
- Kaip tai atliktų evangelistas?
- Kaip tai atliktų politikas?
- Kaip tai atliktų fizikas?
- Kaip tai atliktų psichologas?
- Kaip tai atliktų tyrėjas?
- Kaip tai atliktų teisėjas?
- Kaip tai atliktų žurnalistinį tyrimą atliekantis reporteris?
Užrašykite, kaip, jūsų nuomone, problemą spręstų paminėti personažai. Kuo skirtųsi ir kuo būtų panašūs jų veiksmai? Iš trijų formuluočių sudarykite vieną. Ar galima jas sujungti į vieną visaapimantį teiginį? Ar jūsų pirmoji nuomonė apie problemą pasikeitė?
Galvokite vaikiškai
Einšteinas dažnai elgėsi kaip smalsus vaikas. Jis dažnai uždavinėjo iš pirmo žvilgsnio akivaizdžius klausimus apie Dievą, erdvę ir laiką. Užsimerkite, ir įsivaizduokite, jog jums – 12 metų. Prisiminkite: kaip būdami 12 šventėte Kalėdas, gimimo dienas, ką jautėte mokyklos suole ir atostogaudami?
Užduokite vaikiškus klausimus, kad pasijustumėte žaidžiančiu vaiku. Galvokite apie užduotį, kaip apie kažką gyvą. Koks tai gyvis? Nupieškite jį. Tarkime, nekilnojamo turto pardavimo užduotis galėtų būti panaši į keistą, bejėgį tvarinį. Įsivaizduokite, jog jūsų problema valgoma. Koks jos skonis? Pažvelkite į aplinką problemos požiūriu. Ką ji galvotų apie jus? Kokios jos politinės pažiūros? O kaip su romantiškais jausmais? Ko problema bijo? Jei būtumėte jos psichoanalitiku – ką ji jums patikėtų?
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
