Kodėl, kai žmonės pykstasi, jie šaukia?
Kartą mokytojas paklausė savo mokinių :
– Kodėl, kai žmonės pykstasi, jie šaukia?
– Todėl, kad netenka ramybės, – atsakė vienas.
– Bet kam gi šaukti, jei tas žmogus yra šalia? – paklausė mokytojas. – Nejaugi jie negali kalbėtis tyliai? Kam rėkti, jei esi piktas?
Mokiniai pateikė daugybę atsakymų, tačiau nė vienas jų netiko mokytojui. Galų gale jis paaiškino:
– Kai žmonės yra nepatenkinti vienas kitu ir pykstasi, jų širdys nutolsta. Tam, kad kompensuotų šį atstumą, jiems prireikia šaukti. Kuo stipriau žmogus pyksta, tuo garsiau jis šaukia.
– O kas atsitinka, kai žmonės įsimyli? Jie nerėkia, bet atvirkščiai, – jie kalbasi tyliai. Tai todėl, kad jų širdys yra labai arti ir atstumas tarp jų labai mažas. O kai dar stipriau įsimyli, kas tuomet nutinka? – tęsia mokytojas. – Ne kalba, o tik šnabždasi, ir tampa dar arčiau vienas kito savo meilėje. Galų gale jiems net šnabždėjimasis tampa nebereikalingas. Jie tik žiūri vienas į kitą ir viską supranta be žodžių. Taip būna, kai šalia – du mylintys žmonės.
Kai ginčijatės, neleiskite savo širdims nutolti vienai nuo kitos, nesakykite žodžių, kurie dar labiau padidintų atstumą tarp jūsų.
Nes gali ateiti diena, kai atstumas taps toks didelis, kad neberasite kelio atgal.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
