⭐ J.W. Marriott – nuo aludės iki pasaulinės viešbučių imperijos

1927 metais Johnas Willardas (tėvas) ir Alice Sheets Marriottai įkūrė mažą aludę „A & W Root Beer“ Vašingtone (JAV), o iki 2004 metų (1993 metais pervadinta į „Marriott International“) ji tapo pirmaujančia pasaulyje viešbučių vadybos ir paslaugų įmone. Vadovaujant J. W. Marriottui Jr. (sūnui), „Marriott International“ virto milijardais JAV dolerių vertinama viešbučių imperija, kurioje dirba 140 tūkst. darbuotojų, išsibarsčiusių po 64 pasaulio valstybes. 2017 metų duomenimis, “Marriott International” turėjo 83 liukso klasės viešbučius, veikiančius po “JW Marriott Hotels” vardu. Kaip jiems mažiau nei per šimtmetį pavyko sukurti tokią imperiją?

J. W. Marriottas (tėvas) ir A. Sheets pradėjo savo verslą su 6 000 dolerių paskolomis. Iš pradžių jauna šeima turėjo tik devynvietį alaus bariuką, vėliau, pradėjus prekiauti meksikietišku maistu, įmonė buvo pervadinta į „Hot Shoppes“. Greitai pasirodė, kad toks sprendimas vykęs, todėl pagausėjus įplaukoms šeimininkai ėmėsi plėtros. Visą šalį purtant Didžiajai depresijai, sutuoktiniai (itin uolūs mormonai – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (angl. The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, neoficialiai – LDS Church, Mormons) išpažinėjai) dar labiau atsidavė darbui, tad „Hot Shoppes“ plėtėsi po visą šalį.

Marriott imperijos įkūrėjai Johnas Willardas ir Alice Sheets Marriottai su sūnumis.

J. W. Marriottas (sūnus – J. W. (Bill) Marriott, Jr.) gimė per šį karštligišką etapą (1932 m. kovo 25 d.) ir nuo mažumės mokėsi iš savo tėvų, kad „privalu nenuilstamai dirbti, kol darbas iš tiesų bus atliktas gerai“. Jau būdamas keturiolikos, berniukas sukosi tėvų versle, o įstojęs į prestižinį Jutos universitetą (mokėsi finansų ir bankininkystės) ir toliau dirbo viename iš šeimos restoranų: valė grindis, plovė indus, aptarnaudavo klientus. Baigęs mokslus, dvejus metus tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne, o grįžęs stačia galva paniro į tėvų verslą. Marriottų verslas tuomet apėmė mokyklų, ligoninių bei oro linijų maitinimo paslaugas. Na, o sūnaus grįžimo proga imtasi dar vienos veiklos – viešbučių statybos.

Jaunajam Marriottui tai buvo galimybė ne tik išbandyti jėgas, pritaikyti įgytas žinias, bet ir įrodyti tėvams, kad yra ne iš kelmo spirtas. Buvo nelengva, nes pirmojo motelio statymas prilygo mažo kačiuko įmetimui į vandenį. Marriottas rūpinosi viskuo: pradedant architektų samdymu, baigiant atidarymo šventės planavimu. Nors ne viskas ėjosi kaip per sviestą, teko išgyventi karčių pamokų, tai jam teikė begalinį pasitenkinimą.

J. W. Marriottas (tėvas) prie savo ką tik pervardintos kavinės The Hot Shoppe.

Sulaukus sėkmės, sūnus įtikino tėvą, kad norint išplaukti į tarptautinius vandenis, teks keisti verslo modelį ir pradėti orientuotis į intensyvią ir rizikingą plėtrą, sandorius bei paskolas. Peržvelgęs verslo plėtros strategijas, vyras per trejus metus sugebėjo nupirkti restoranų tinklus „Big Boy“ ir „Roy Rogers“ bei Venesuelos oro linijų maitinimo paslaugomis užsiimančią bendrovę. 1993 metais nuspręsta keisti ir pavadinimą, tad „Marriott-Hot Shoppes“ tapo „Marriott International“. Veiklą šeima plėtė įsigydama vis daugiau įvairių prekių ženklų, kurdama finansavimo būdus ir statybų eigos modelius, todėl kompanija greitai tapo viena didžiausių pasaulio nekilnojamojo turto valdytojų, uždirbančių daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per metus ir pastatančių vidutiniškai vieną viešbutį per savaitę. 2018 metais „Marriott International“ buvo didžiausias viešbučių tinklas pasaulyje, turintis 6700 vienetų nekilnojamo turto 129 šalyse, 1,2 milijono kambarių (2017 m. duomenys) ir dar plius 195 tūkstančius kambarių, ruošiamų naudojimui.

Marriott Pasaulio Prekybos Centras (Marriott World Trade Center), dar žinomas kitais vardais: World Trade Center 3 (WTC 3 or 3 WTC), World Trade Center Hotel, Vista Hotel ar Marriott Hotel, buvo 22 aukštų viešbutis su 825 kambariais, pastatytas visai šalia Pasaulio Prekybos Centro Bokštų Dvynių, kurie sugriuvo po teroristų atakų 2001 m. rugsėjo 11 dieną. Dangoraižių griūtis beveik visiškai sugriovė ir Marriott viešbutį, tačiau įvertinus nuostolius, buvo atsisakyta minties jį atstatyti. Jis jau buvo patyręs teroristų sprogdinimus 1993 metais, po kurių buvo labai gerai atstatytas ir sutvirtintas, todėl net Dvynių griūtis nesugebėjo jo visiškai sugriauti. 2002 metais valdžia pasiūlė Marriott kompanijai pastatyti naują viešbutį toje pačioje vietoje, nes dar nebuvo pasibaigęs sklypo nuomos laikas, tačiau Marriott atsisakė pasiūlymo ir vietoj to padovanojo žemę Nacionalinio Rugsėjo 11-sios Memorialo ir Muziejaus statybai.

J.W. (Bill) Marriott, Jr.

Jau būdamas imperijos vadovas, J. W. Marriottas Jaunesnysis teigė sėkmės formulę pasiskolinęs iš tėvo. O ji tokia:

... ... ...

Atsiprašome. Šis turinys pilnai prieinamas tik prenumeratoriams.
Norėdami skaityti toliau, įrašykite Contribee platformoje gautą slaptažodį.

Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.

Skirti paramą


Nuotraukoje viršuje: J.W. (Bill) Marriott, Jr. ir tėvas J.W. Marriott.
J.W. Marriott, Jr. blogas


elijas.lt KOMENTARAS

Pirmiausia, pastebėkite, kad šis straipsnis patalpintas daugelyje kategorijų, nes ši šeima gali būti pavyzdys įvairiose gyvenimo sferose: verslo, finansų tvarkymo, darbo ir atsidavimo, pašaukimo, elgesio ir požiūrio į darbuotojus, geros vadybos, savo pavyzdžio rodymo, lyderystės, profesinės sėkmės, tikėjimo, bendravimo, auklėjimo, komunikacijos ir t.t. Tai žmonės su teisingais prioritetais ir teisingom nuostatom, tad visai nenuostabu, kad jų mažytė pradžia su skolintais pinigais išaugo į milžinišką pasaulinę korporaciją.

Kitas dalykas – jaunasis Marriottas  išmoko iš tėvų, kad darbas ir tik darbas atneša dividendus. Ne kokie šiandieniai startupai ar projektai, kurių anais laikais nebuvo, bet tikras, nuoširdus darbas ir atsidavimas tam, ką darai. Supraskit teisingai – šiuolaikiniai projektai ar jaunimo pamėgti startupai taip pat gali atnešti didelius ir labai didelius pinigus, bet vargu ar jie atneš tokią reputaciją, kurią per visą gyvenimą užsitarnavo šios imperijos kūrėjai, ir klausimas, kiek ilgai tie atėję pinigai išsilaikys be teisingų nuostatų ir prioritetų. O dar prisimenant, kad pinigai nėra esminis dalykas žmogaus gyvenime… Tačiau čia jau tema kitam pokalbiui.

Jaunasis Marriottas  pats nesibodėjo daryti pačius juodžiausius darbus: valė grindis, plovė indus, aptarnavo klientus. Kai pats šeimininkas ir jo šeimos nariai prisideda prie verslo viskuom, kuo reikia, patys atlieka purviniausius darbus, tai yra toks nuostabus old fashion savo reputacijos ir charakterio auginimas, kad šiais laikais tai gana retas reiškinys. Teko matyti kur Italijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, kaip mažoje kavinukėje ar parduotuvėlėje sukasi visi šeimos nariai. Pamenu, Neapolyje užėjome į nedidelę mėsos ir kitokio maisto parduotuvėlę. Ten, matėsi, sukosi visa šeima. Vyras atpjovė sūrio, žmona, sesuo ar kita giminaitė kažką siūlė, jaunesnis vaikinas, turbūt sūnus, nešiojo prekes, o kai atėjom atsiskaityti prie kasos, ten sėdėjo toks solidus, pagyvenęs, išlaikytas vyriškis, jau geruose metuose. Apsirengęs maždaug 1920-ųjų metų mados kostiumu, su skrybėle. Įbruktum jam į rankas automatą, pridėtum cigarą – būtų absoliučiai tipiškas prohibicijos laikų gangsteris. Ši fantastiška šeima mus maloniai aptarnavo, šypsojosi, linkėjo visokio gėrio ir vėl kvietė užeiti. Ir kaip gali pas tokius neužeiti?

Marriottas Jaunesnysis kalba: „Įsitikinkite, kad jūsų verslo partneriai bei darbuotojai yra laimingi ir iš tiesų mėgsta savo darbą, tuomet jie bus patenkinti ir galės ne tik tinkamai pasirūpinti klientais, bet ir mėgautis tuo, ką daro.“ Noriu ypač atkreipti dėmesį į šiuos žodžius. Visos imperijos bosas žino konkurentus žudančią tiesą: jei tavo pavaldiniai mėgs savo darbą, jei jiems patiks tai, ką jie daro, tada jau tik dangus yra riba tam, ką jie gali nuveikti. Laimingas darbuotojas, mėgstantis savo darbą, turėtų būti išlaikomas kompanijoje bet kokia kaina, nes tai yra aukščiausios kokybės darbuotojas. Jo motyvacija nėra pinigai, bet jei jis nebus įvertintas ir pinigais, tai jau nebus teisinga ir santykis žlugs – darbuotojas išeis. Jo motyvacija yra jo pašaukime – jis laimingas ne todėl, kad jam gerai moka, bet jam gerai moka todėl, kad jis yra laimingas, o laimingas todėl, kad jis rado savo pašaukimą. Štai kaip čia viskas yra.

Ir galiausiai, atkreipkite dėmesį į kompanijos vertybes ir nuostatas, kuriomis ji vadovaujasi. Su tokiomis vertybėmis bet kokiai kompanijai nebaisios jokios krizės. Paskutinis punktas teigia: “Mes tarnaujame mūsų pasauliui.” Ir tai jau yra aukščiausios prabos tiek asmeninė, tiek visos kompanijos verslo sėkmė: tarnauti kitiems. Tai yra MOJO.

Stasys Eidiejus

Please wait...
Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.

Skirti paramą

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas