Niekada nesibaigiantys mokslo metai

Kuo daugiau aš matau marazminių, banalių ir idiotiškų TV laidų su kvailais ir tuščiagarbiais dalyviais, tuo labiau man patinka daiktai, geri daiktai: gražios mašinos ir laivai, įspūdingi namai, prabangūs baldai ir interjero detalės, nuostabaus dizaino telefonai, laikrodžiai ar papuošalai, rūbai ar kvepalai. Nes man patinka žinoti, kad juos sukūrė genialūs inžinieriai ir architektai, technologijų specialistai ir dizaineriai, daugelio kitų profesijų žinovai ir profesionalai. Jų žinios, vizijos, svajonės ir atkaklus darbas mums leidžia džiaugtis aukščiausios kokybės rezultatais. Šie žmonės nesėdėjo kasdien prie TV dėžės, nesiklausė beviltiškai tuščių istorijų, dialogų ar monologų. Jie mokėsi, galvojo, svajojo, tikėjo ir kūrė. Jie ėjo, klupo, kėlėsi, ėjo, vėl klupo ir vėl kėlėsi eiti pirmyn. Nusišluostę prakaitą, apsitvarstę žaizdas, nusibraukę ašaras, jie nepaliovė siekti savo tikslų. Jie mokėsi iš savo klaidų ir nesėkmių, vertindami jas kaip pamokas ir naujas galimybes, o ne kaip pralaimėjimus. Jie nesiskundė, nedejavo ir nieko nekaltino – nei valdžios, nei gamtos, nei kolegų, nei konkurentų, nei netinkamų aplinkybių. Jie per ryškiai regėjo savo tikslą, kad parklupę nesikeltų. Per stipriai tikėjo savo svajone, kad sustotų. Ir buvo perdaug atkaklūs, kad kas nors juos sustabdytų. Štai kodėl mes šiandien turime daugybę paslaugų, produktų ir dalykų, kurie mus džiugina ir palengvina gyvenimą.

Pasakysiu naujieną – nėra jokių “naujų mokslo metų”. Yra arba mokslas arba metai be mokslo. Vargas tam, kuriam “baigėsi mokslo metai” arba kuriam iš viso “baigėsi mokslai” – po mokyklos ar universiteto. Jeigu kažkam jau baigėsi, greičiausiai, jis taps anų banalių laidų kvailu žiūrovu. Jam gal atrodys kitaip, tačiau kažkas, buvęs šalia, eis ir nueis, tols ir nutols septynmyliais žingsniais, nes mokysis kiekvieną dieną, valandą, minutę – iš visur, iš visų ir iš visko, visur, visada ir bet kada. Mokysis nuolatos ir be perstojo. Mokysis visą gyvenimą, ne tik per “mokslo metus”. Kažkada vėliau apie juos išgirsime: tai gydytojas, pas kurį nori patekti kiekvienas. Tai mokytojas, į kurio klasę visi nori įkišti savo vaikus. Tai virtuvės šefas, į kurio restoraną staliukai užsakomi prieš kelis mėnesius. Tai automobilių meistras, prie kurio garažo laukia kilometrinės eilės mašinų. Tai santechnikas, kurio telefono numerį turi visi miesto gyventojai. Tai rašytojas, kurio knygos išgraibstomos per valandą. Tai dailininkas, kurio paveikslą savo namuose norėtų turėti kiekvienas. Pagaliau, tai žmogus, su kuriuo norisi būti ir bendrauti. Tai tiesiog žmogus, kuris mokėsi. Ir tebesimoko. Kuris turėjo svajonę, tikslą ir drąsos jam pasiekti. Ir niekada nenustojo mokytis. Todėl tokie žmonės yra geriausi savo srityse.

Jie mokėsi, galvojo, svajojo, tikėjo ir kūrė. Jie ėjo, klupo, kėlėsi, ėjo, vėl klupo ir vėl kėlėsi eiti pirmyn. Nusišluostę prakaitą, apsitvarstę žaizdas, nusibraukę ašaras, jie nepaliovė siekti savo tikslų.

Sugedo žmogui automobilis. Nuvarė mašiną pas mechaniką, pas gerą mechaniką. Tas atidarė kapotą, įdėmiai apžiūrėjo, tada trinktelėjo plaktuku į vieną vietą. Savininkas įsėdo ir užkūrė variklį iš pirmo karto. Nustebęs žiūri į mechaniką:
– Tai bent! Ir kiek man tai kainuos?
– 100 eurų, – sako mechanikas.
– 100 eurų už vieną trinktelėjimą plaktuku?
– Ne, už trinktelėjimą 1 euras, o už žinojimą, kur trinktelti – 99.

Šiaip trinktelti gali bet kas, tačiau žinoti, kur ir kaip – gali tik profas. Žinios ir žinojimas yra jėga. O jeigu sumaišysi tai su savo vidiniu pašaukimu, vizija, svajone, tikėjimu, pasitikėjimu, – gausi absoliučiai sprogdinantį mišinį, nušluosiantį nuo tavo kelio visas ir bet kokias kliūtis. Apsispręsk būti geriausias savo sferoje – ir būsi.

P.S. Televizija yra fantastiškas dalykas. Yra superinių informacinių, pažintinių ar ugdančių laidų, jau nekalbant apie filmus, kuriuos kai kuriuos būtina pažiūrėti kiekvienam. Girtis tuo, kad “aš nežiūriu televizoriaus” yra tas pats, kas girtis, jog neskaitai knygų ar nevalai dantų. Jeigu tai sakoma tik dėl pasigyrimo, noro pasirodyti “dvasingesniu” ar šiaip, iš nūdienos mados, tai ne kas kita, kaip narcisizmas ir fariziejiškumas. Kitas reikalas, jeigu tai protingo žmogaus sąmoningas apsisprendimas tikslingai nežiūrėti dėl jam svarbių, nepasipūtėliškų priežasčių. Bet negali išpilti nešvaraus vandens kartu su kūdikiu. Kiekvienas turi laisvą pasirinkimą žiūrėti ar ne, skaityti ar ne, ką žiūrėti ir ką skaityti. Tačiau tie pasirinkimai (ne tik tie, bet ir tie) nulemia, ar galiausiai tapsi pageidaujamas specialistas ir profas, ar liksi tik etatinis TV pagalbos žiūrovas. Televizoriaus nežiūrėjimas nė vieno automatiškai nepadaro geresniu. Bet sąmoningo žmogaus, žinančio, ko nori, pasirinktinis gerų laidų ar filmų žiūrėjimas jį dar labiau brandina, praturtina, ugdo ir mokina. Kas turi, tam dar pridedama, o kas neturi, iš to atimama ir tai, ką jis mano turįs.

Su niekada nesibaigiančiais mokslo metais!


Jeigu norite perpublikuoti šį tekstą ar jo dalį savo tinklapyje, maloniai prašome nurodyti autorystę ir pridėti nuorodą į šį straipsnį. Ačiū.

Please wait...
Dalis tekstų Elijuje skirta tik Contribee prenumeratoriams. Užsiprenumeravę paremsite puslapį, prisidėsite prie jo gyvavimo ir augimo. Su Jūsų pagalba bus dar daugiau gero, įdomaus, reikalingo ir naudingo turinio. Ačiū Jums!
Apie prenumeratą.

Skirti paramą

Parašykite komentarą

Būti laimingu - tavo pašaukimas