Tikslai ir motyvai
Kaip minėjau, rašau ir kalbu todėl, kad stipraus vidinio stimulo dėka tiesiog negaliu to nedaryti. Tai ir yra pirmoji ir pagrindinė priežastis.
Negaliu nekalbėti apie pašaukimą, kaip esminį dalyką žmogaus gyvenime, nes būtent savojo pašaukimo atradimas ir jo realizavimas yra laimės ir visokeriopos sėkmės, kurių mes visi taip trokštame, jeigu ne priežastis, tai bent jau viena pagrindinių sudedamųjų dalių. Be abejo, gyvenime yra daug kitų svarbių dalykų ir spręstinų klausimų, tačiau pašaukimas, greičiausiai, yra pirmas ir pagrindinis. Tik susitvarkius su šiuo klausimu, visa kita sprendžiasi kur kas lengviau ir aiškiau, o kai kurios kitos problemos ar šiandieniniai rūpesčiai natūraliai atkrenta ar išsisprendžia automatiškai. Tai nereiškia, kad išvis nebeturėsim jokių rūpesčių ir problemų. Jų bus, tačiau mūsų pasikeitusios mintys ir požiūris, motyvacija ir vidinis džiaugsmas leis į tai pažiūrėti kitaip, kitu kampu. Jos nebevargins mūsų, nebeužgoš mūsų ramybės, nebeatims gyvenimo džiaugsmo. Ateis aiškumas ir supratimas, ką daryti ir kaip spręsti. Atsiras jėgų ir kantrybės, ateis išmintis ir iš tiršto nevilties rūko iškils atsakymai. Žinoma, ne visi, nes mes niekada negausime visų atsakymų ir mūsų gyvenimas iki pat mirties liks didesnė ar mažesnė mįslė.
Patikrinta praktikoje, ir ne mano vieno, o milijonų kitų žmonių visame pasaulyje. Žinoma, jūs galite manyti kitaip, galite ginčytis, tai yra kiekvieno absoliuti teisė. Tačiau savo ieškojimuose ir apmąstymuose pabandykite patikrinti ir šią versiją. Esu tikras, kad tai padės jums surasti atsakymus į kai kuriuos rūpimus klausimus.
Tinklapio šūkyje “Būti laimingu – tavo pašaukimas” užkoduotas tikslas ir esmė. Visi norim būti laimingi ir mūsų visų pašaukimas yra būti tokiais, tačiau triukas tame, kad rezultatas pasiekiamas atvirkštine tvarka: tik suradęs savąjį pašaukimą, tapsi laimingu, taip išpildydamas savo pašaukimą. Dar kartą ir lėčiau: tik suradęs savąjį pašaukimą, tapsi laimingu, taip išpildydamas savo pašaukimą. Pasakysiu daugiau – laimė yra būti reikalingu: savo miestui, tautai, valstybei, savo artimiems ir visiems, kuriems tavęs reikia su tavo ypatingais talentais ir sugebėjimais. Papildom šūkį – būti reikalingu yra tavo pašaukimas. Pašaukimas yra viskas, ko tau reikia. Pirmiausia.
To įrodymui pasitarnauja straipsniai, knygos, sėkmingų žmonių gyvenimo ir jų pasirinkimų nagrinėjimas, klaidų analizavimas. Visa čia publikuojama medžiaga turėtų padėti suprasti ir susigaudyti gyvenimo vingiuose, geriau suprasti save, padėti pakilti, suteikti viltį, motyvuoti, įkvėpti, uždegti. Sužadinti aistrą gyvenimui. Tapti laimingu, nepriklausomai nuo to, kad kiekvienas supranta ar įsivaizduoja laimę skirtingai, ar kiekvienam laimė reiškia vis kitokią būseną, sąlygas ar jausmą, – nes visos tos skirtingos ir asmeninės laimės turi vieną bendrą vardiklį – pašaukimą. Pagaliau – pasiekti aukščiausią sėkmės lygį savo gyvenime – MOJO ir aukščiausią laimės pakopą – IKIGAI. Sakau “turėtų padėti”, bet ar padės, priklauso asmeniškai nuo tavęs.
Permeskite akimis šiame tinklapyje naudojamus raktinius žodžius ir labai greitai pamatysite ir suprasite, ar čia talpinama medžiaga šiuo momentu jums įdomi, aktuali ir reikalinga.
“O, ne! Dar vienas koučingo blogas su pamokymais kaip tapti turtingu ir sėkmingu?” Ne, tai ne dar vienas toks blogas. Čia nerasite tų sėkmės receptų ir praturtėjimo formulių, kurios kopijuojamos iš vieno tinklapio į kitą ir/ar dubliuojamos įvairiuose seminaruose, nes nėra tokių stebuklingų formulių, kurios veiktų mūsų gyvenimuose, mums patiems nieko nedarant. Yra veikiantys dvasiniai dėsniai ir principai, mūsų mintys, mūsų pasirinkimai ir mūsų darbai.
Čia taip pat nerasite abstrakčių pamokymų ar popsinių psichologinių patarimų, kurie negali padėti žmogui, sprendžiančiam rimtas problemas, ir kuriuos randame straipsniuose “Kaip pasiekti sėkmę”: nusišypsokite savo atspindžiui veidrodyje… pagirkite save už savo praeities pasiekimus… giliai kvėpuokite. Visa tai gal ir gerai, jeigu jums reikia tik šiek tiek pakelti nuotaiką. Tačiau jeigu jus kamuoja rimti egzistenciniai klausimai ir/ar jūs atsidūrę, jūsų manymu, beviltiškoje situacijoje, tai jums tikrai nepadės patarimas nusišypsoti veidrodžiui, greičiausiai tik labiau sunervins. Ne laikas gerti ramunėlių arbatą, kai jau reikia rimtos operacijos, ir tikrai nebepadės tapetų pakeitimas, jeigu namas jau griūva ir jam verkiant reikia kapitalinio remonto. Kai esminiai dalykai sutvarkyti, tada, turint laiko, galima pažaisti ir su veidrodžiu. Bet jei kankina esminės problemos, reikia brautis iki pat šaknų ir sutvarkyti priežastis.
Kiekvienas sąmoningas, subrendęs ir atsakingas žmogus savo laiku iškelia gyvenimo prasmės ir savo pašaukimo klausimą.
Aha, kalbam apie egzistencinius klausimus, kurie dabartiniame sėkmingų influencerių, populiarių nuomonių formuotojų, aštraus ir kandaus žodžio meistrų draugijoje ir vartotojiškoje visuomenėje yra toooookie nepopuliarūs, nuobodūs ir banalūs, kad geriau net neprasitarti, nes būsi išjuoktas, iškvailintas ir ištyčiotas. Nes tai jau “praeitas etapas”, nes tai taip nemadinga, tai taip outdated. Man nereikia jokių sėkmės mokytojų!, šaukia sėkmingais save laikantys, bent dviem metrais virš kitų vargo pelių pakilę ir jau “pasaulį valdantys” dvidešimt-trisdešimt-mečiai barzdoti sėdmaišininkai, startuperiai, naujųjų “viskas įskaičiuota” ofisų planktonai, hipsteriai su prie delno prilipusiais kavos puodeliais, viską žinantys, mokantys ir galintys, įtikėję į savo nekvestionuojamą reikšmingumą, gudrūs pasaulio piliečiai, Y kartos atstovai. Vienas didžiausių šios kartos trūkumų – kantrybės stoka, mat jiems rezultatas būtinas tiesiog „čia ir dabar“. Dirbti sunkiai ir nuosekliai, tikintis rezultato – ne jiems. Štai kodėl jiems ypač tiktų “sėkmės formulės” ir “laimės receptai”, kurie padėtų susikurti bent jau įsivaizduojamą sėkmę tuoj pat, šiandien, o dar geriau būtų buvę vakar, nes “aš neturiu laiko laukti”.
Šiame milenialų reikale yra dvi tiesos, arba dvi vienos tiesos pusės. Vieną pusę nusako jiems priskiriami epitetai: išpuikę narcizai, egoistai ir tinginiai, idealizuojantys pasaulį ir gyvenantys savo burbule, kurį patys susikūrė drauge su bendraminčiais, tuo pačiu dar tebemintantys iš savo tėvų kišenės. Nelabai gali su tuo ginčytis, nes tikrai matome šito akivaizdžių požymių. Tačiau kur kas įdomesnė ir svarbesnė antroji pusė: dalis jaunimo yra nepaprastai žingeidūs, darbštūs, verslūs, išradingi ir kūrybingi, atkakliai siekiantys tikslų, prisiėmę atsakomybę, atradę teisingus dėsnius ir elgdamiesi pagal juos, jau raškantys gero gyvenimo vaisius. Šita dalis turi milžinišką potencialą ir jeigu nesustos, ji pasieks nepaprastai daug. Bet, nežiūrint nieko, tiek pirmoji pusė, tiek antroji, atėjus tam tikram laikui, prieis tuo pačius egzistencinius klausimus, kuriuos kažkada ignoravo, kurie kažkada atrodė tokie juokingi ar kvaili. Ar įvardinant konkrečiais žodžiais, ar neįvardinant to, kiekvienas sąmoningas, subrendęs ir atsakingas žmogus, nesvarbu koks populiarus, žymus, sėkmingas ar turtingas bebūtų, savo laiku iškelia gyvenimo prasmės ir savo pašaukimo klausimą.
Nepaisant to, kad viena iš pašaukimo prasmių yra religinė (mylėti ir sekti Kristų, tarnauti Dievui), žmonės jį kartais susakralina ir įpina į religinį apvalkalą, priskirdami pašaukimą išskirtinai religiniam luomui, kas yra ne visiems suprantama, priimtina ir iš tikrųjų, ne visai teisinga. Nes pašaukimas ieškotinas ne tik tikėjimo prasme, ne tik santykyje su Dievu, bet ir profesine bei bendražmogiška prasme. Kalbėdami apie pašaukimą, paliesime visus aspektus.
Priminsiu, kad religija skiriasi nuo gyvo tikėjimo, tik mūsuose tai kiek neįprasta, nes esame katalikiška šalis ir žodis “tikėjimas” beveik automatiškai susiejamas su “katalikas” ir “religija”. Protestantiškose šalyse viskas kur kas kitaip. Šioje svetainėje visur, kur bus kalbama apie tikėjimą, tai nebus religija ar religinės apeigos. Kur bus minima krikščionybė, tai nebūtinai bus katalikybė. Religingas žmogus nebūtinai bus tikintis, o tikintis – nebūtinai religingas. Kai skaitysite konkretų straipsnį, suprasite tai.
Pagrindinės temos
Pašaukimas. Tai yra pagrindinė tema ir esminis dalykas žmogaus gyvenime. Pakartosiu – pašaukimas yra esminis dalykas žmogaus gyvenime, teisingumo dėlei pridurdamas – mano nuomone. Nesuradę savojo pašaukimo, nebūsime laimingi. Galime nemažai pasiekti gyvenime, darbe, karjeroje, galime susikrauti turtus, galime tapti žymūs, žinomi ir populiarūs, tačiau kažkuriuo momentu, anksčiau ar vėliau, viduje mus ims slėgti sunkūs klausimai: dėl ko visa tai? Kokia viso to prasmė? Dėl ko aš čia? Kokia mano misija šioje Žemėje? Koks mano pašaukimas? Suradę savo pašaukimą, galime neskubėdami spręsti kitas problemas ir kitus, mažiau svarbius klausimus. Pašaukimas suprantamas trejopai – religine prasme, profesine ir bendražmogiška prasme. Kalbant apie pašaukimą, matau du kraštutinumus – arba jis neteisingai susakralinamas ir tuo būdu “nusavinamas” tik tikintiesiems ir susiaurinamas tik iki religinės reikšmės, mistifikuojamas, arba jis neįvertinamas, ignoruojamas, numojant ranka į jo svarbą. Neteisūs abeji – ir mistifikuotojai, ir skeptikai. Pašaukimas yra kur kas sudėtingesnis dalykas, nei kartais manoma, ir tuo pačiu kur kas paprastesnis, nei kartais apie jį skaitome ar klausome. Pašaukimas yra tai, ko tu negali nedaryti. Galiausiai, pašaukimas yra ne tai, ką tu darai, o tai, kas tu esi. Pašaukimas yra tikrojo savęs atradimas.
Sėkmė. Jos trokštame visi ir visi norime būti sėkmingais, “išsipildžiusiais” žmonėmis. Tik išduosiu paslaptį – sėkmės nereikia vaikytis ir ji neturi būti mūsų gyvenimo pagrindinis tikslas. Sėkmė ateina kaip neišvengiamas priedas tada, kai tu eini savo keliu – pildai savo pašaukimą. Tikra sėkmė yra tik tuomet, kai žmogus ne tik pasiekia asmenines karjeros aukštumas ir/ar susikrauna turtus, bet tai padaręs (ar net nepadaręs, ar dalinai padaręs), tampa naudingu ir reikalingu savo aplinkiniams, miestui, tautai ar valstybei. Tai jau yra MOJO, apie kurį žemiau. Gal tai jums bus naujiena – tikra sėkmė niekaip nesusijusi nei su asmenine nauda, nei su gavimu. Atvirkščiai – kuo labiau tu pats naudingesnis kitiems ir kuo daugiau gali duoti, tuo tu sėkmingesnis.
Laimė. Kas jos netrokšta? Nerasim nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų būti laimingas. Su laime yra toks dalykas, kad ją mes įsivaizduojame kiekvienas skirtingai. Žuvys sakys, kad laimė – tai vandenynas, o paukščiai prieštaraus: ne, laimė – tai dangus! Žodį “laimingas” mes vartojame labai dažnai įvairiomis progomis. “Aš laimingas – išlaikiau egzaminą!” Kitas bus laimingas, pasveikęs nuo ligos, trečias – dar kitoje situacijoje. Pavadinkim tai sąlygine (laikinaja) laime ir šitų laimių mes kasdien galime atrasti begales. Bet yra viena visiems visuotinė, tuo pačiu ir kiekvienam skirtinga, didžioji laimė, kurią ir turime omeny šiame tinklapyje. Pavadinkim ją esmine arba egzistencine laime. Tokią laimę patiria tie, kurie rado savo pašaukimą ir vykdo savo misiją šioje žemiškoje kelionėje. Šita laimė nekinta nuo kasdienių laimėjimų ar klupimų, ji nesikeičia, keičiantis orui ar nuotaikai. Ir ji nepriklauso nuo turimo pinigų kiekio.
IKIGAI yra japonų kalbos žodis, apibūdinantis ilgą ir laimingą gyvenimą. Lietuviškai tiksliausiai būtų – priežastis keltis ryte. Šis žodis/terminas kilęs Japonijos Okinavos saloje, kurioje suskaičiuota daugiausiai Žemėje gyvenančių ilgaamžių. Ikigai yra požiūris į gyvenimą, būdas rasti mūsų optimalią veiklą gyvenime ir savybių rinkinys, galintis sukurti gyvenimo prasmę ir laimę. Tai laimė visada būti užimtam tiek profesiniame, tiek kasdieniniame gyvenime. Mūsų aistra ir talentas suteikia prasmės mūsų dienoms ir verčia mus dalintis geriausiomis savybėmis su pasauliu. Tai, ką tu labiausiai mėgsti daryti, tai, kas tau labiausiai sekasi, tai, už ką tau moka pinigus ir tai, ko reikia pasauliui – kai šie keturi faktoriai susilieja tavo gyvenime, tu randi savo ikigai ir esi laimingiausias žmogus pasaulyje.
MOJO. Tai gana naujas dalykas lietuviškoje medijoje. Neteko girdėti apie tai kalbant ar mokant, bet šiame tinklapyje dažnai sutiksite šį terminą. Jis taikliai apibūdina sėkmingą ir nesavanaudišką žmogų. Kembridžo žodynas taip nusako MOJO – “tai žmogaus kokybė, kuri traukia prie jo kitus, daro jį sėkmingu ir energingu”. Collins’o žodynas dar papildo, kad tai yra “asmeninė jėga ir įtaka”. Marshall Goldsmith, žinomas motyvatorius, įtakingas verslo mąstytojas, bestselerių autorius ir sėkmės patarimų karalius taip apibūdina MOJO: “momentas, kai jūs darote kažką, kas yra tikslinga, galinga ir pozityvu, o pasaulis tai mato ir pripažįsta”. Aš savo išplėstinį MOJO apibūdinimą pateiksiu tam skirtame straipsnyje.
Finansai. Pinigai yra be galo svarbus aspektas mūsų gyvenime. Tačiau turtai ir klestėjimas negali tapti mūsų pagrindiniu tikslu, lygiai taip pat, kaip laimė ar sėkmė. Jų vaikydamiesi, mes prasilenksime su savo pagrindiniu dalyku – pašaukimu, nebent tavo pašaukimas yra uždirbti pinigus. Neteisingas ir kitas kraštutinumas – skurdo kultas. Meluoja tas, kuris sako “man nereikia pinigų”. Pinigų reikia visiems, ir kuo daugiau. Jie būtini gyvenimui ir pragyvenimui, mokesčiams ir kelionėms, sveikatai ir mokslams, pramogoms ir laisvalaikiui, galiausiai – dovanojimui ir aukojimui, nebent tavo pašaukimas yra atsiskyrus nuo visų, melstis ir pasninkauti už tautą ir tautiečius. Bet net ir tada reikės minimaliai pinigų maistui ir drabužiams. Tikras klestėjimas yra ne sukauptos gėrybės, bet išdalinti turtai. O tam, kad turėtum ką dalinti, pirmiausia turi juos uždirbti.
Lyderystė. Šiandien mums trūksta tikrų lyderių. Pirmiausia turiu omeny politiką, verslą ir dvasinę lyderystę. Reikia, kad politikoje atsidurtų moralūs, drąsūs, bekompromisiški, principingi, nesavanaudžiai žmonės – tarnai, o ne valdovai. Kad verslui vadovautų aukštos moralės, ne arogantiški, bet pozityvūs, darbštūs, kompetentingi, pirmiausiai reiklūs sau, draugiški savo darbuotojams vadovai. Ir norėtųsi, kad dvasiniai lyderiai ir autoritetai vestų žmones į tikrą ir nuoširdų pasikeitimą, dorovinių principų laikymąsi, kad realiai pakeltų, įkvėptų, suteiktų viltį ir artintų prie Dievo. Akivaizdžiai neužtenka pasitenkinimo tik išoriniais religiniais ritualais ar popsiniais, gražiais pamokslais. Galiausiai, kad bet koks lyderis pirmiausiai būtų lyderis savo reputacija ir autoritetu, o ne užimamomis pareigomis ar suteikta pozicija. Nėra idealių lyderių, bet yra (ar gali būti) tokie, kurie arčiausiai priartėję prie idealo.
Profesija. Tai susiję su pašaukimu, bet yra ir skirtumų, todėl išskyriau šią temą atskirai. Nes tai aktualus klausimas ne tik mokyklos baigiamosiose klasėse, bet ir vėliau, o neretai – net ir gyvenimo antroje pusėje. Yra kai kurios tiesos, kurias yra gerai žinoti, renkantis profesiją, kad vėliau netektų gailėtis iššvaistytų metų. Bet kuriuo atveju, jei tau 18 metų, tu neprivalai čia pat ir tuoj pat atsakyti į klausimą “kuo aš būsiu”. Nes pirmiausia, pats klausimas neteisingas. Reiktų klausti “kas aš toks?” O savęs supratimas ir atradimas užima daug laiko, kartais ištisus dešimtmečius ar net visą gyvenimą.
Dar dvi temos – Šeima/santykiai ir Sveikata, kurios palaipsniui įgis pagreitį ir pasipildys nauja medžiaga.
Kitos temos
Geros naujienos – pozityvios, teigiamos, geros naujienos apie žmones, pasiekusius kažką didingo, nuveikusius kažką neįprasto, nekasdieniško, atlikusius iškilius ir garbingus darbus, pelniusius visuomenės pripažinimą ir pagarbą.
Sėkmės istorijos – sėkmingų žmonių gyvenimo istorijos, kuriose ne vien tik pergalės, bet ir klaidos, nuopoliai, išdavystės, neviltis. Tačiau gyvenimo pabaigoje mes matome atkaklumo, užsispyrimo, tikėjimo ir pavydėtinos sėkmės pavyzdį.
Šlovės muziejus – darbščių ir veiklių žmonių, turinčių tikslą, svajonę ir tikėjimą savimi bei tuo, ką daro, nuveikti darbai. Žmonijos pasiekimai, pasaulio aukso fondas, žmogaus rankų ir proto sukurti stebuklai.
Ko nerasite šioje svetainėje
Čia nebus burtų ir būrimų nei kortomis, nei iš delno, nei iš kavos tirščių. Nebus horoskopų, numerologijų ir astrologijų, nors būtent šie “mokslai” dažniausiai pretenduoja į pagrindinius patarėjus ir vedlius, sprendžiant gyvenimo, likimo, egzistencinius klausimus. Nes jie neturi nieko bendro su mūsų laime, sėkme ir pašaukimu ir ne jie lemia mūsų gyvenimą ir likimą, o mūsų pačių pasirinkimai. Čia taip pat nerasite mistikos ar ezoterikos, nebus ekstrasensų. Nebus tuščių pažadų, vilčių ir iliuzijų. Nebus receptų žaibiškam praturtėjimui, sėkmės formulių ar stebuklingos burtų lazdelės, vienu mostelėjimu išvedančios iš problemų liūno į klestėjimą ir laimės pilnatvę – nes į viską einama palaipsniui, kryptingai, tikslingai, laikantis tam tikrų dėsnių ir įdedant daug darbo ir pastangų. Tačiau tai pasiekęs žinosi, jog tai tikra, stabilu ir užtikrinta.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
