Vadovai vis dažniau ieško prasmės, o ne tik rezultatų

BMI vadovė J. Bendikaitė-Ursavas: vadovai vis dažniau ieško prasmės, o ne tik rezultatų

Per daugiau nei du dešimtmečius „BMI Executive Institute“ išaugo į vietą, kur susitinka vadovai, norintys mąstyti ir veikti plačiau nei jų organizacijos ar šalies ribos. BMI alumnai šiandien yra pokyčių kūrėjai – jie vadovauja įmonėms, formuoja strategijas valdybose, investuoja į naujus verslus ir stiprina ekonomikos augimą. Pasak instituto vadovės Jurgitos Bendikaitės-Ursavas, daugumai jų studijos – tai kelionė, kuri pakeičia ne tik profesinį kelią, bet ir požiūrį į lyderystę, o nuolatinis ryšys tarp alumnų padeda šiai bendruomenei išlikti aktyvia ir įtakinga.

Kokių pavyzdžių turite, kai „BMI Executive Institute“ alumnų ar programos dalyvių sprendimai virto realiais pokyčiais versle ar visuomenėje?

Iš tiesų „BMI Executive Institute“ alumnai tapo tikrais pokyčių lyderiais – tiek savo organizacijose, tiek visame regione ir tarptautinėse rinkose. Džiaugiamės matydami, kaip jų sprendimai ir įgytos žinios daro realų poveikį ne tik verslų augimui, bet ir visai ekonominei, socialinei bei inovacijų ekosistemai. Dauguma prisideda prie transformacijų savo įmonėse: nuo tvarumo strategijų įgyvendinimo, naujų technologinių sprendimų diegimo iki įmonių plėtros į užsienio rinkas. Vieni jų – vadovai viešajame sektoriuje, prisidedantys prie regioninių inovacijų politikos formavimo, pavyzdžiui, Gerimantas Bakanas, „Miesto gijų“ generalinis direktorius. Kiti – investuotojai į startuolius ir mentoriai, pavyzdžiui, viena stipriausių rinkodaros vadovių Europoje Giedrė Vilkė, kuri padeda augti naujai verslus kuriančiai kartai. Ir daugybė kitų, kuriais didžiuojamės.

Kas šiandien labiausiai motyvuoja vadovus prisijungti prie „Executive MBA” (EMBA) studijų – karjeros ambicijos ar noras kurti vertę platesniu mastu?

Labai dažnai žmonės ateina su abiem tikslais. Jie nori stiprinti savo kompetencijas, bet kartu ir atrasti gilesnę prasmę profesinėje veikloje. Motyvaciniuose pokalbiuose dažnai girdime brandžias, įkvepiančias istorijas – kandidatai atvirai kalba ne tik apie norą sustiprinti savo verslo ar organizacijos rezultatus, bet ir galvoja apie savo verslo steigimą ar plėtrą už Lietuvos ribų. Jie mato save ne tik kaip vadovus, bet kaip atsakingus, įtaką darančius lyderius, kurie nori keisti pasaulį aplink save.

Toks požiūris labai dera su „BMI Executive Institute“ misija – ugdyti lyderius, kurie geba kurti ilgalaikę vertę ne tik savo organizacijai, bet ir visai visuomenei. Tai ir yra didžiausia mūsų dalyvių bei alumnų stiprybė – jų ambicija, atvirumas pasauliui ir noras veikti prasmingai.

Kokius pokyčius dažniausiai patiria vadovai studijų metu? Ir juos stebint, kas jus pačią labiausiai įkvepia?

Šie pokyčiai yra vienas gražiausių darbo aspektų. Dažnai sakau, kad mūsų programos nėra tik apie žinias – jos apie mąstymo būdo, savo paties transformaciją. Matau, kaip žmonės keičiasi: iš pradžių jie atvyksta su labai konkrečiais profesiniais tikslais, o vėliau pradeda mąstyti daug plačiau – apie savo vaidmenį organizacijoje, ambicijas, aspiracijas, atsakomybę ir lyderystės prasmę. Jie išmoksta klausytis ne tam, kad atsakytų, o kad išgirstų kitą. Išdrįsta pasitikėti komanda, dalintis atsakomybe, tampa atviresni. O svarbiausia – atranda drąsą keisti. Tai įkvepia ne tik juos pačius, bet ir mus, kaip institutą.

Kaip vadovams išlikti efektyviems, kai sprendimus lemia ne tik verslo, bet ir geopolitiniai veiksniai?

Šiandien vadovams tenka veikti itin sudėtingame ir nenuspėjamame kontekste – sprendimai, kurie atrodo vietiniai, dažnai yra tiesiogiai susiję su pasaulinėmis tendencijomis: geopolitika, tiekimo grandinėmis, technologijų raida ar finansų rinkų svyravimais. Todėl būtina suprasti ne tik savo verslą, bet ir platesnį ekonominį bei politinį paveikslą.

Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl BMI programos yra tarptautinės tiek savo turiniu, tiek lektoriais praktikais. Mūsų institute dėsto aukščiausio lygio lektoriai iš tokių verslo mokyklų kaip Paryžiaus verslo mokykla (HEC Paris), ESADE verslo mokykla, Kopenhagos verslo mokykla (Copenhagen Business School), Sankt Galeno verslo mokykla (St. Gallen Business School) ir kitų. Jie ne tik dalinasi naujausiomis vadybos ir ekonomikos įžvalgomis, bet ir padeda dalyviams suprasti, kaip globalūs procesai veikia jų kasdienius sprendimus bei strateginį mąstymą. Kaip dažnai pabrėžia prof. Rudy Aernoudt savo paskaitose apie makroekonomiką ir geopolitiką, įmonės turėtų grįsti strategiją makro kontekstu, o ne vien vidiniais organizacijos planais.

Digital Matter icon Be to, svarbi mūsų studijų dalis – dalyvių įvairovė. EMBA programoje mokosi vadovai iš įvairių sektorių bei turi įvairiausių patirčių, todėl kiekviena diskusija tampa vertinga praktine laboratorija. Čia vadovai mokosi vieni iš kitų – kaip tvarkytis su krizių valdymu, geopolitiniais iššūkiais ar greitai kintančiomis rinkomis.

Ketvirtadalis jūsų alumnų šiandien dirba Lietuvos įmonių bei valstybinių organizacijų, ir tarptautinių verslų valdybose. Ar galima sakyti, kad „BMI Executive Institute“ institutas tampa savotiška valdybų narių kalve?

Taip, galima taip sakyti. Čia formuojasi naujos kartos lyderiai, gebantys veikti strategiškai, etiškai ir su plačiu tarptautiniu požiūriu. Ir tuo mes labai didžiuojamės. Įmonių valdysenos (angl. corporate governance) mokymus rengiame nuo pat instituto įkūrimo ir pirmosios EMBA laidos, startavusios dar 1999 metais. Praėjusiais metais išplėtėme valdybų mokymų programą – jau antrus metus intensyvūs mokymai valdybos nariams vyksta tiek Kopenhagoje, tiek Vilniuje, bendradarbiaujant su mūsų partnere – Kopenhagos verslo mokykla (CBS).

Digital Matter icon Reaguodami į augantį patyrusių valdybos narių poreikį regione, BMI kartu su baigusių alumnų klubu „BMI Alumni Executive Club“ šių metų gegužę startavo su nauja iniciatyva – valdybos narių tinklu „BMI Board Network“. Jo tikslas – pritraukti patyrusius vadovus dalintis savo žiniomis ir patirtimi bei padėti spręsti įmonių valdysenos iššūkius.

Pastebėjome, kad dauguma vadovų yra gerai įvaldę teorines žinias. Tačiau ne visi yra spėję išbandyti jas praktikoje. O kartais tokie bandymai tiesiog labai brangiai kainuoja. Todėl kviečiame mokytis iš kitų sėkmės bei klaidų. Tinklas greitai reaguoja į verslo aktualijas, sukėlusias atgarsį. Aktualijų centre atsidūrę žmonės dalijasi savo patirtimi, įvykius analizuoja profesionalai. Temos yra nukreiptos į vadovų asmeninį tobulėjimą arba naudą jų atstovaujamam verslui – įgytos žinios padeda priimti kokybiškus valdysenos sprendimus.

Nuotraukoje: Jurgita Bendikaitė-Ursavas, Bendrovės archyvas

Skaitykite visą straipsnį

KOMENTARAS

Kai tik pamatau ar išgirstu žodį “prasmė”, mano vidinė klausa užaštrėja ir vidiniai receptoriai ima skenuoti kalbą ar tekstą. Dažną kartą randu tam žodžiui suteiktą visiškai kitokią reikšmę, nei egzistencinę, kurios gal desperatiškai ieško žmogus. Sąmoningai ar nesąmoningai jis gali būti apgautas, vietoj egzistencinės prasmės pakišant paprasčiausią korporatyvinę. Egzistencinė prasmė gimsta iš santykio su tikrove, korporatyvinė/instrumentinė – tik padeda žmogui gerai funkcionuoti sistemoje. Problemos prasideda tada, kai viena palaikoma kita. Pabandykime nuimti miglą ir išsiaiškinti, kas yra kas.

Dabar peržvelkime šį straipsnį iš egzistencinio prasmės suvokimo taško, iš tos vietos, kur “žmogus ieško prasmės”, turėdamas mintyse jos egzistencinę reikšmę, ne korporatyvinę. Čia yra labai švarus, vadovėlinis pavyzdys, kaip verslo edukacijos kalba užgrobia žodį „prasmė“ ir paverčia jį instrumentu organizaciniams tikslams aptarnauti.

Tai beveik laboratorinis pavyzdys, kaip prasmės debuggeriui. Nes šiame tekste žodis prasmė nereiškia to, ką jis reiškia žmogaus patirtyje. Jis reiškia labai konkretų, labai utilitarų dalyką, tik apvilktą humanistine leksika.

Kur šiame tekste atsiranda „prasmė“?

Ji visur ten, kur reikia verslui:

◆ motyvoti vadovus ateiti mokytis
◆ legitimuoti ambiciją, valdžią ir įtaką
◆ perrėminti karjerizmą į moralinę kategoriją
◆ perrėminti tinklaveiką į „bendruomenę“
◆ perrėminti galios koncentraciją į „pokyčių kūrimą“
◆ perrėminti elitinį klubą į „ekosistemą“

„Prasmė“ čia yra moralinis makiažas galios architektūrai.

Ką realiai reiškia „vadovai ieško prasmės, o ne tik rezultatų“?

Išversta iš HR kalbos: “Vadovai nebenori būti tik KPI mašinomis. Jie nori jausti, kad jų galios, įtakos, sprendimų mastas yra moraliai pateisinamas.”

Tai nėra egzistencinė prasmė. Tai yra moralinis leidimas turėti galią.

Tai labai subtilus, bet esminis skirtumas. Ne: „Ką reiškia mano gyvenimas?“, o „Kaip galiu jaustis gerai būdamas žmogumi, kuris valdo kitų žmonių gyvenimus, kapitalą ir kryptis?“.

„Kurti vertę visuomenei“, „keisti pasaulį“, „ilgalaikė vertė“

Tai yra klasikinė verslo kalbos konstrukcija, kai ekonominė veikla pervadinama į moralinę veiklą.

Pelno generavimas → vertės kūrimas visuomenei.
Tinklai ir pažintys → bendruomenė.
Elitas → ekosistema.
Valdysena → atsakomybė.
Įtaka → pokyčiai.

Žodis prasmė čia atlieka funkciją: jis nuima kaltę nuo galios ir ambicijos.

„Transformacija“, „mąstymo pokytis“, „lyderystės prasmė“

Čia prasideda labai įdomus momentas. Jie iš tiesų kalba apie realų vidinį pokytį, tik jį iš karto sugrąžina į organizacinį kontekstą.

Žmogus pradeda mąstyti plačiau, jis tampa geresniu lyderiu, jis daro didesnę įtaką, jis kuria vertę  – visa tai yra prasminga.

Tačiau tai nėra žmogaus transformacija dėl žmogaus. Tai yra žmogaus transformacija tam, kad jis efektyviau valdytų jam patikėtas sistemas.

Kur yra tikroji, neištarta šio straipsnio ašis?

Štai ji: šiuolaikiniai vadovai nebenori jaustis tik sraigteliais kapitalo mašinoje. Jie nori jaustis moraliai reikšmingais veikėjais.

Ir BMI parduoda būtent tai. Ne žinias, ne EMBA, ne tinklą, bet moralų naratyvą savo ambicijai, moralinę licenziją savo galiai. Tai yra produktas, ne prasmė.

„Panašiai mąstantys žmonės“, „bendruomenė“, „ekosistema“

Tai yra labai stiprus signalas, kuris reiškia vietą, kur vadovai gali vieni kitiems patvirtinti, kad tai, ką jie daro, yra prasminga.

Tai yra kolektyvinė prasmės validacija.

Kodėl ši kalba, būdama tokia „graži“ ir patraukli, man užkliuvo?

Nes čia įvyksta tai, ką aš matau: prasmė atjungiama nuo žmogaus ir prijungiama prie vaidmens. Prasmė čia priklauso ne nuo to, kas tu esi, o nuo to, kokią įtaką tu darai sistemoje. Tai verslo antropologija, ne egzistencija.

Visa straipsnio esmė vienu sakiniu: „Mes padedame vadovams jaustis, kad jų galios, ambicijos ir tinklai yra moraliai prasmingi.“ Ir tai parduodama kaip „prasmės paieška“.

Kodėl tai tobulas pavyzdys tam, ką kalbu aš apie prasmę ir ką turiu omeny?

Nes čia nėra cinizmo, nėra blogos intencijos, nėra sąmoningos manipuliacijos (tikiuosi). Yra daug nuoširdaus tikėjimo, tačiau būtent todėl tai taip pavojinga kalbos prasme.

Nes žodis prasmė čia pakeičia savo reikšmę, ir mažai kas tai pastebi: iš vidinio egzistencinio santykio su gyvenimu – į moralinį savo vaidmens sistemoje pateisinimą. Visi jaučia, tarsi kalbėtų apie tą patį. Bet nekalba. Žmogus, iš tikrųjų ieškantis prasmės savo gyvenime, gali būti lengvai apgautas, vietoj egzistencinės prasmės pakišus jam korporatyvinį pakaitalą – funkcinę, pakaitinę prasmę.

Ar tai yra iš tikrųjų blogai? Ne, jeigu žmogus tai supranta ir sąmoningai priima tai kaip laikiną etapą savo prasmės paieškose. Juk visvien geriau dirbti, kad ir laikinai, korporatyviai prasmingai, nei visiškai be jokios prasmės.

Stasys Eidiejus