Lordas Robert Baden-Powell (1857 – 1941) yra pasaulinės skautų organizacijos įkūrėjas. Jį galima laikyti vienu pažangiausių XX a. pradžios švietėjų. Skautų judėjimą jis įkūrė 1907 metais. Unikalus ugdymo metodas, paremtas gamtos pažinimu, darbo mažose grupėse sistema ir socialinės atsakomybės mokymusi, greitai išplito visame pasaulyje ir šiandien yra daugiau nei 31 milijonas skautų ir skaučių, jaunimo ir suaugusiųjų. Per visą skautijos istoriją judėjimui priklausė apie 580 milijonų žmonių. Tai didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje.
Skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais, mylinčiais gamtą žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei. Tarp kitko, Jungtinės Karalystės Skautų Asociacijos Vyriausiasis Skautas šiuo metu yra Bear Grylls, apie kurį neseniai rašė Elijas.
1933 m. Robert Baden-Powell svečiavosi ir Lietuvoje. Palangoje jo vardu buvo pavadinta gatvė. Dar ir dabar netoli Birutės kalno yra išlikęs akmuo, ant kurio iškalti R. Baden-Powell, jo žmonos ir Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialai.
Laimės nesuteikia nei turtai, nei sėkminga karjera, nei pasitenkinimas savimi. Pats tikriausias kelias į laimę yra teikti laimę kitiems žmonėms.
Po Robert Baden-Powell mirties 1941 metais tarp kitų jo dokumentų buvo rastas vokas su užrašu “Atplėšti mano mirties atveju”. Jame buvo keturi paskutiniai Powell’o laiškai, skirti skautams, skautėms, visuomenei ir skautų vadovams. Visuose juose akcentuojama pagrindinė mintis: vertingiausias dalykas gyvenime – teikti laimę kitiems, tuo būdu pačiam tampant laimingu. Skaitykite laiškus žemiau.
Laiškas skautams:
Brangūs skautai,
Jeigu jums kada teko matyti spektaklį “Piteris Penas”, jūs greičiausiai prisimenate, kaip piratų vadas nuolatos kartojo savo priešmirtinę kalbą, nes nebuvo tikras, ar turės pakankamai laiko rasti norimus žodžius, kai ateis metas mirti. Labai panašioje padėtyje esu ir aš. Taigi, nors šią akimirką aš dar nemirštu, bet vieną kurią netolimą dieną peržengsiu savo gyvenimo slenkstį, tad noriu jums išsiųsti atsisveikinimo laišką.
Prisiminkite – tai yra paskutiniai mano žodžiai iš visų, kokius tik kada nors esu jums sakęs, taigi pagalvokite apie juos.
Mano gyvenimas buvo labai laimingas, ir aš norėčiau, kad kiekvieno iš jūsų gyvenimas taip pat būtų laimingas.
Aš tikiu, kad Dievas įleido mus į šį gražų pasaulį tam, kad mes būtume laimingi ir mėgautumės gyvenimu. Laimės nesuteikia nei turtai, nei sėkminga karjera, nei pasitenkinimas savimi. Vienas žingsnis laimės link bus žengtas, jei stiprinsi sveikatą ir ugdysi jėgas, kol tebesi berniukas, kad subrendęs galėtum būti naudingas ir džiaugtis gyvenimu.
Gamtos pažinimas atskleis jums, kiek daug nuostabių ir stebuklingų dalykų Dievas sutvėrė pasaulyje jums džiaugtis. Būkite patenkinti tuo, ką gavote, ir kuo geriausiai tuo pasinaudokite. Žiūrėkite į šviesiąją dalykų pusę, o ne į tamsiąją.
Pats tikriausias kelias į laimę yra teikti laimę kitiems žmonėms. Bandykite juo eiti ir palikite šį pasaulį truputį geresnį, negu radote. Ir kai ateis jūsų eilė palikti šį pasaulį, galėsite mirti laimingi, jausdami, kad nešvaistėte savo laiko veltui, bet padarėte viską, ką galėjote.
Budėkite! Šitaip būkite pasiruošę gyventi laimingai ir mirti laimingai. Visada laikykitės Skautų pažado – net ir užaugę, nustoję būti berniukais. Tepadeda jums Dievas tai padaryti.
Jūsų bičiulis,
(parašas “Robert Baden-Powell”)
Laiškas mergaitėms – skautėms:
Mielosios Skautės,
štai Jums mano paskutinysis atsisveikinimo žodis.
Noriu priminti, kad ir man iškeliavus, jūsų gyvenimo užduotis yra būti laimingomis ir nešti laimę kitiems. Malonu ir lengva, ar ne? Iš pradžių kitiems nešate laimę gerais darbais. Nereikia rūpintis savo laime, nes netrukus ji pati atsiras: kai kitus padarote laimingais, pačios tokiomis tampate. Vėliau, kai turėsite savo namus ir jūsų dėka jie taps šviesūs ir linksmi, savo vyrą padarysite laimingu. Tai gali būti nelengva, bet rezultatai bus džiugūs. Jei jūsų vaikai augs sveiki, švarūs ir užimti, jie bus laimingi. O laimingi vaikai myli savo tėvus. Už tokius vaikus nėra didesnio džiaugsmo.
Esu tikras, kad Dievas šiame pasaulyje mums trokšta laimės. Jis mums davė nuostabų ir gražų pasaulį, akis regėti ir protą suprasti. Galime džiaugtis saulės šviesa ir įspūdingais vaizdais. Matome gėlių grožį. Nustebę žiūrime, kaip dygsta sėkla, auga ir tampa gėle, žydinčia vietoj mirštančiųjų.
Kaip miršta gėlės, miršta ir žmonės. Tačiau žmonių giminė nenyksta: Kūrėjo planui tęsti gimsta ir auga kiti. Kaip matote, jūs, moterys, esate išrinktosios Dievo tarnaitės: pirma, tęsiate žmonių giminę, vietoj pasitraukiančių vyrų ir moterų pasauliui dovanodamos naujas gyvybes; antra, nešate laimę pasauliui laimingais namais ir linksmu draugiškumu savo vyrui ir vaikams. Tai yra skautės užduotis.
Tapusios draugėmis, besidomėdamos savo vyro darbais ir troškimais, jam padėdamos, patardamos ir užjausdamos, būsite skautės – vedlės. Augindamos vaikus, stiprindamos bei lavindamos jų protą ir būdą, jų kūną ir sveikatą, padėsite jiems džiaugtis gyvenimu ir tame gyvenime daug ko pasiekti. Dalindamos meilęs ir laimę, laimėsite sau vyro ir vaikų meilę. Patikėkite, už tai pasaulyje nėra nieko puikesnio.
Pamatysite, kad Dangus nėra laimė kažkur debesyse po mirties, bet čia pat šiame pasaulyje. Jūsų namuose. Tad veskite kitus į laimę ir pačios sau laimę atneškite. Tada taip gyvensite, kaip Dievas iš jūsų tikisi.
Dievas tebūnie su Jumis.
Laiškas plačiajai visuomenei:
Mano gyvenimas buvo nepaprastai laimingas, ir ne tik mano namų aplinkoje, bet ir už jų. Tad prieš išeidamas norėčiau pasakyti, koks dėkingas esu šimtams, ne – tūkstančiams, už jų suteiktą gerumą.
Kartais aš būdavau giliai sujaudintas to smagaus geranoriškumo, kuriuo tryško mano sutikti broliai skautai ir kitų likimų draugai visoje Imperijoje. Šis geranoriškumas nebuvo vien tėvynainių bruožas, mat ir kitų tautybių žmonės tokiu pat būdu rodė man savo draugiškumą. Daugeliu atvejų jie man buvo visiškai svetimi žmonės, tačiau tai buvo ne atsidėkojimas už kažkokią jiems padarytą paslaugą, o jų vidinio gerumo išraiška.
Tai padėjo man gyvenimą nugyventi laimingai. Todėl aš tikiuosi, kad toks pat švelnumas ir gerumas bus perduotas jaunajai kartai, puoselėjamas tam, kad kuo daugiau gyvenimų galėtume vadinti laimingais, ir kad krikščioniškasis taikos ir gerumo idealas, kaip mūsų pagrindas, būtų įgyvendintas darbais, ne vien tik žodžiais.
Žvelgdamas atgal į savo virš aštuoniasdešimt metų trukusį gyvenimą suprantu, koks jis trumpas ir kokie nereikšmingi yra pykčiai ar politiniai karai. Vertingiausias dalykas yra teikti laimę kitiems.
Jūsų bičiulis Robert Baden-Powell
Laiškas skautų vadovams:
Cecil Rhodes* savo gyvenimo pabaigoje yra pasakęs (o aš tam pritariu): “Turime tiek daug nuveikti, bet tiek mažai laiko tam įgyvendinti”. Niekas negali tikėtis, kad per trumpą gyvenimo tarpsnį spės pamatyti savo itin rizikingo žingsnio pabaigą, taip pat, kaip ir jo pradžią.
Man labai pasisekė, kad aš mačiau skautybės augimą nuo pat pradžios iki šių dienų. Tačiau iki tol buvo nemažai nudirbta. Skautiškas judėjimas tik dabar įgauna pagreitį. Beje, kai kalbu apie skautybę, mintyse turiu tiek seses, tiek brolius. Didelė mano indėlio į skautybės skleidimą dalis – vedinas sėkmės, aš radau tinkamus vyrus ir moteris, kurie patikimai ves judėjimą tikslo link.
Jums seksis, jei ieškosite vertų įpėdinių, kuriems su pasitikėjimu galėsite perleisti savo vaidmenį. Neleiskite, kad skautų ugdymas taptų apmokama veikla – išsaugokite savanorystės idėją, lydimą patriotinės pareigos.
Skautiškas judėjimas, nepaisant dar gana trumpo egzistavimo laiko, jau stipriai įsitvirtino, tarsi drąsiai žadėdamas ateities perspektyvą. Jo tikslas – ugdyti sveikus, laimingus, naudingus abiejų lyčių piliečius, išnaikinti vyraujantį asmeninį, politinį, nacionalinį egoizmą, siaurą požiūrį ir pakeisti jį dvasingumą, pasiaukojimą ir žmogiškumą iškeliančiu požiūriu. Tokiu būdu galima vystyti abipusį geranoriškumą ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų, tarp kitų valstybių.
Patirtis rodo, kad tai ne tuščios ar fantastinės svajonės – visa tai įgyvendinama. Jeigu mes vardan to dirbsime, tai džiaugsimės taika, gerove ir mūsų visų laime.
Drąsu žadėti, kad šimtai tūkstančių berniukų ir mergaičių, sekančių mūsų idealais, netolimoje ateityje taps tėvais, kurie milijonams vaikų perduos šias vertybes taip, kaip jiems perdavė jų tėvai.
Todėl jūs, vadovai ir vadovės, ne tik darote gerą darbą dėl savo kaimynų vaikų, bet taip pat į šią žemę atnešate taikią ir geraširdišką Dievo Karalystę. Tad iš visos širdies linkiu jums ir jūsų siekiams Dievo palaimos.
*Cecil Rhodes (1853 – 1902) – Britų ekonomistas, verslininkas, kalnakasybos magnatas, politikas.
Jus gali sudominti:
Apie prenumeratą.
